Apie dvigubą ekspoziją (vėl)

Apie dvigubą ekspoziciją šiek tiek jau pasakojau čia. Kaip jau minėjau tai dviejų sluoksnių kūrimas viename kadre. Visas įdomumas yra tame, jog realiai tie sluoksniai „gyvena atskirą gyvenimą“, o sujungus juos į vieną gaunamas įdomus, naujas, nenuspėjamas rezultatas. Dviguba ekspozicija dubliuoja erdvę ir tam tikrą laiko momentą. Teoriškai tą pačią erdvę galima dubliuoti kelis kartus, o laiko dubliuoti neįmanoma. Tos pačios erdvės idealus dubliavimas jokios prasmės neturi, tačiau užtenka šiek tiek kitaip pažvelgti į tą patį daiktą ir rezultatas tampa daug įdomesnis.

Dažniausia laiko skirtumas tarp dviejų sluoksnių sukūrimo nėra didelis. Tuomet pagrindinis dėmesys yra skiriamas erdvės skirtumams kurie kuria vaizdą. Tačiau kuriant dvigubos ekspozicijos kadrus galima išskirti ir vienodai svarbiu paversti laiką. Kaip? Išfotografavus pirmą sluoksnį, antrąjį fotografuoti po pakankamai didelio laiko tarpo, kuomet aplinkoje pasireiškia atitinkami laiko įtakoti pasikeitimai. Praktiškai įgyvendindamas šią idėją pirmąjį sluoksnį juostelėje išfotografavau šių metų vasario mėnesį. Naudojau Lomo Lc-a fotoaparatą kuriame keičiant ISO reikšmes galima sukurti idealius sluoksnius dviguboms ekspozicijoms. Antrąjį sluoksnį pridėjau šių metų rugpjūčio mėnesį, taigi po pusės metų. Nors iš pradžių idėja buvo visą dėmesį skirti laiko skirtumui ir fotografuoti tas pačias vietas bei daiktus kurie buvo įamžinti pirmajame sluoksnyje, tačiau per pusė metų aš elementariai užmiršau kas kur ir kaip buvo nufotografuota. Ech, kaip žmogiška. Taigi pirmas sluoksnis žiema Vilniuje, antras sluoksnis vasara pajūryje.