Archive for liepos, 2009

liepos 28, 2009

Andrius Mamontovas Utenoje

Gimtadienio proga gavau itin šaunią dovaną – bilietą į Andriaus Mamontovo koncertą Utenoje. Nors Mamontovas yra toks atlikėjas kuris daug kam patinka ir sugeba pritraukti įvairaus plauko publiką, bet Utena toks miestas jog čia vyrauja itin trumpas plaukas (bent jau vyravo anksčiau). Atsiminęs jaunystės koncertus, kurie vykdavo mano gimtajame mieste, gan skeptiškai nusiteikęs (žiūrovų atžvilgiu) keliavau į koncertą. Ir apstulbau. Tiek daug žmonių tikrai nesitikėjau. Vyresni žmonės ir statistai susėdo į tribūną, jaunimas, netinginiai ir patys girčiausi išsirikiavo prie scenos. Koncertas prasidėjo ir jis buvo tobulas. Nors nesu didelis FOJE ar Mamontovo fanas, bet netikėtai pajutau jog mintinai moku visus tekstus ir vidinio noro raginamas bandau juos išrėkti. Sekėsi gerai, po koncerto vos prakalbėjau. Taigi, aistroms nurimus trumpos išvados bei pastebėjimai:

read more »

Reklama
liepos 23, 2009

Dienos daina

Netyč atradau ją ir prasukau gal pusšimtį kartų. Rytoj,matyt,  net nenorėsiu klausyt, bet šiandien su ja žadu nusibaigt. Ta ta ta ty TV. Labai tiktų vakarykštei temai apie TV žiūrėjimą, tačiau jokių korekcijų, vakar buvo vakar, šiandien yra šiandien.

liepos 23, 2009

Apie vyšnias

Šiandien suvalgiau gal kokias septynišimtaitrisdešimtaštuanias vyšnias. Atradau žirafinį valgymo būdą, kai rankos pavargsta skinti, vyšnias  galima valgyti  burna tiesiai nuo medžio. Taip sutaupomos kelios sekundės kurias galima išnaudoti kitų vyšnių valgymui.Vyšniai patinka kad ją valgo, nes ji laukia kada žmogus išspjaus kauliuką ir iš jo išaugs dar viena vyšnia. Didžiausias įžeidimas vyšniai kai kauliukas yra nugurkiamas arba nuspjaunamas ant asfalto ar kito kvailo paviršiaus. Taip pat vyšniai patinka kai ji pati kam nors patinka. Vyšnia nemėgsta kai jos miegas drumsčiamas žoliapjovės baksnojimais.

Viva la vyšnia!

Skiriu vyšniai dainą, kuri visą dieną skamba mano galvoje. Nors ji ne apie vyšnias, tačiau tokia pat smagi koks  smagus būna žmogus pamatęs apsivaikavusį vyšniamedį.

liepos 21, 2009

Kaip teisingai žiūrėti televizorių

Kaip teigia Girejevas, personažas iš Viktoro Pelevino knygos „Generation P“, egzistuoja trys būdai kaip reikia žiūrėti televizorių. Cituojame Girejevą: „Iš pradžių tų žiūri televizorių išjungęs garsą. Maždaug po pusę valandos per dieną, savo mėgstamas laidas. Kai atsiranda mintis, kad per televiziją šneką kažką svarbaus ir įdomaus, tu tuoj pat tą mintį pasigauni ir iš karto neutralizuoji. Iš pradžių tu vis neišlaikysi ir jungsi garsą, bet pamažu priprasi. Svarbiausia nejausti kaltės, kai nepavyksta susilaikyti. Iš pradžių visiems taip būna, netgi ir lamoms. Paskui tu pradedi žiūrėti televizorių su įjungtu garsu, bet išjungtu vaizdu. Ir galiausia pradedi žiūrėti išjungtą televizorių. Tai, tiesą sakant, pagrindinė technika, o pirmosios dvi – parengiamosios <…>“.

Mociute lofte

read more »

liepos 21, 2009

Kelionė į Madagaskarą

Vasara toks metas kuomet visi stengiasi pailsėti ir pakeliauti. Kai esi bedarbis būsimas studentas (vėl) tai ištisas dienas tą ir tedarai (arba svajoji tai daryti). Kelionės maršrutai dažniausia būna įtakoti piniginės storio, noro ir kelionės tikslų. Apie piniginės storį patylėsiu, visgi milžiniškas noras duoda pakankamai daug. Buvo įvairių vasaros planų, kai kuriuos pavyko įgyvendinti, kai kurių ne. Džiugu kad visos kelionės buvo minamojo pobūdžio, dėl to teko pamatyti labai daug gražių dalykų. Vienas įdomiausių dalykų kad ši vasara bei kelionės nubloškė iki paties Madagaskaro. Taip taip teisingai išgirdote – Madagaskaro.

read more »

liepos 12, 2009

Naujausia naujiena naujai sužinota

Smalsumas nugalėjo ir po kelių minučių intensyvių skaičiavimų aš išsiaiškinau kad žaliame 60 g. Mogyi saulėgrąžų pakelyje yra 481 saulėgrąža. Išvadas darykit patys.

Labanakt

liepos 11, 2009

Sekmadienis teniso kortuose

Šiandien buvo puiki lietinga diena. Pagalvojau jog reikia ją prasmingai išnaudoti. Tokiais atvejais labiausia tinka sportas. Krepšinis atsibodo, futbolas taip pat, reikėjo kažko įdomesnio.  Hm, visada lekiant pro Sereikiškių parką akis patraukia teniso kortai bei ten sportuojantys žmonės. Kiek kartų stabtelėjau pažiūrėti kaip jie žaidžia tiek kartų nustebdavau jog beveik visi yra kažkokie nevykėliai ir žaidžia itin prastai. Juk tenisas yra itin paprastas žaidimas, aš taip manau. Nusprendžiau savo kailiu išbandyti šio žaidimo vingrybes.

Tinkamas pasiruošimas ir aš bandau pradėti žaidimą. hm, kažkas negerai, nepavyko tinkamai paduoti kamuoliuko, antrą kart ooo jau geriau. Mano varžovas akivaizdžiai geriau valdo šios šakos inventorių ir papildomus įrankius, kažkas šaukia kad aš jau pralaiminėju. Nieko tokio, žaidimas ilgas – atsigriebsiu. Bandžiau keist taktiką, surast stipresnę ranką, bandžiau surast gudresnę ir suktesnę ranką. Gaila bet nepavyko. Galų gale po geros valandos  sunkios kovos (man, varžovui buvo nuobodoka), sužinojau jog pralaimėjau. Na nieko, atsigriebsiu kitą, lietingą ir nuobodžią dieną.

Vienam draugui pavyko nufotografuoti šią įnirtingą dvikovą. Kadangi fotografijoje esu nusisukęs tai galbūt neatpažinote, bet aš esu su tamsiai mėlynais marškinėliais.

read more »

liepos 11, 2009

Samosai su soja

Vakar visą dieną svajojau apie samosus su soja. Dievaži, tai pats mėgstamiausias mano patiekalas. Šiandien, valgydamas penktą šviežutėlį samosėlį prisiminiau jog yra žmonių kurie nežino kas tai per daiktas ir kaip jį pagaminti. Taigi tokiems nesusipratėliams trumpas šio dangiško skanėsto receptas.

Mums reikia:

4 stiklinių miltų;

3-4 stiklinių vandens;

pakelio sviesto;

pakelio sojų faršo;

kario, imbiero, smulkintų gvazdikėlių.

read more »