Archive for 14 rugpjūčio, 2009

14 rugpjūčio, 2009

Requiem žemei

Medžiojau Vonneguto knygų knygpirkyklose, tačiau nusprendęs taupyti pinigus užsukau į biblioteką ir Eureka!, pilna lentyna neskaitytų knygų. Išsirinkau dvi. Viena užkabino vos žydiškai atverčiau paskutinius knygos lapus. Ten radau man ypatingai patikusį Requiem mūsų planetai žemei. Nors knygos dar neperskaičiau, tačiau patį Requiem skaičiau kokius 6 kartus, tai pateikiu citatą. Kitas citatas pateiksiu vėliau kai perskaitęs knygą konspektuosiu ką pasibraukiau. Taigi, Kurto Vonneguto „Requiem“.

read more »

14 rugpjūčio, 2009

Interviu su mantozauru

Va, antrą kart gyvenime teko duoti interviu. Keistas jausmas, nors tai nėra kažkoks super rimtas interviu, tačiau gera truputį susireikšminti. Visas susireikšminęs paviešinu šį pokalbį apie fotografiją:  http://www.utenosrytas.lt/2009/08/10/mantas-pelakauska/

Nors va, skaitau po kelių dienų ir jau atrodo kad kai kur nusišnekėjau, tačiau taip jau kartais būna, kai pasakai kažką kas tuo metu atrodo itin įžvalgu ir įdomu, tai ir raudonuoji po to kelias savaites nes pasirodo nesąmonę pasakei. Che.

Beje, per pirmąjį interviu irgi kalbėjau apie fotografiją.  Nors esu visiškai nekompetentingas šios srities specialistas, tačiau atsiranda žmonių kurie mano jog tai įdomu. Gal ir įdomu, tebūnie.

14 rugpjūčio, 2009

111,1 km dviračiu…

Tokius skaičius parodė mano spidometras sekmadienį kai pasiekiau savo negimtą baraką. Taip, rimtam dviratininkui tokie skaičiai yra juokingi, bet man šis atstumas atrodo pakankamas. Antrą kartą gyvenime viršijau 100km ribą minant dviračiu vieną dieną. Buvo įdomu, smagu, linksma, žaisminga, faina ir truputį sunku. Sunkumas prasidėjo nuo kokio 88 kilometro kai baisiai smarkiai suskaudo kelio sąnarį. Bet nieko, kol tuoksiuos sugis. Eilinį kartą įsitikinau kad mano „miesto dviratis“ nėra koks nors „kelionių dviratis“ ir minant tokius atstumus prisideda papildomas vargas, bet nieko, prie to irgi pripratau. Pagalvojus kiek tam dviračiui teko patirti jį galima būtų perkrikštyti ir į „miško dviratį“ bei į „vandens dviratį“.  Visgi smagiausia kelionėje yra maisto pertraukėlės kada gali išgriūti pievoje, iškelti kojas aukštyn poilsiui bei prisikimšti sumuštinių ar dar kokio nors kramtomo gėrio. Taip pat smagu susitikti kitus dviratininkus bei draugiškai susimojuoti, ech likimo broli, kur tu leki…

Vasara1

read more »