Kurt Vonnegut “Katės lopšys”

Nors abejoju ar kas nors tas citatas skaito….bet štai krūvelė ką tik perskaitytos knygos įdomiausių vietų. Gal kai kurios citatos, ištrauktos iš konteksto, nuogos, atrodo sunkiai įkandamos… o kam lengva šiais laikais. Nemoku ir nenoriu rašyt ale mandrų recenzijų apie tai kokia ši (ir kitos skaitytos knygos) įdomi ir faina, atpasakot pusę siužeto ir prikaišiot žmonėms savo nuomonę. Kam ši knyga paklius į rankas, tas ją ir skaitys. Ole!

Šiame pasaulyje meilės užtenka visiems žmonėms tereikia apsidairyti.

Panelė Pefko buvo dvidešimtmetė, graži, bet tuščio veido, sveika – žodžiu, normali neįdomi būtybė.

Nusišypsojau vienam iš sargybinių, jis man – ne. Pasirodo, valstybės saugumas – ne juokai, toli gražu ne juokai.

<…> keisti kelionių pasiūlymai – tai Dievo šokių pamokos.

<…>

–         Pasaulis yra mažas, – pastebėjau.

–         Kai suguldai į kapines – taip.

<…> spėjo penkis kartus pavadinti Franką „daktaro Hionikerio sūnumi, jo krauju“.

Tie jo žodžiai man atsidavė kanibalizmu.

Tėtušio supratimu, Frankas aiškiai buvo stebuklingos senio mėsos gabalas.

<…> Makeibas ir Džonsonas paskelbė, kad visos šalies pajamos bus paskirstytos po lygiai visiems suaugusiems šalies gyventojams <…> pirmą ir paskutinį kartą, kai tai buvo pabandyta padaryti, kiekvienas gavo tarp šešių ir septynių dolerių per metus.

<…> žmogus yra niekingas: jis nesukuria nieko, ką vertėtų sukurti, nežino nieko, ką vertėtų žinoti.

<…> jeigu nesulėtins spartos ir dirbs ištisą parą, jo išgelbėtų žmonių skaičius ir skaičius tų, kuriuos pasiuntė myriop, susilygins 3010 metais.

Aš pasirengęs padaryti visa, kad žmogus geriau jaustųsi, net jeigu tai nemoksliška. Nė vienas mokslininkas, vertas šio vardo, negalėtų to pasakyti.

Deja, visą tą didingą sceną sugadino pirmasis vieno iš Hionikerių atsakymas.

Mažasis Niutas susivėmė.

Tuomet mes visi ko nesusivėmėme.

Niutas tikrai padarė tai, ko reikalavo situacija.

–         Visiškai jums pritariu, – pasakiau Niutui ir drėbiau Andželai su Franku: – Dabar, kai Niuto nuomonę jau žinome, norėčiau išgirsti, ką judu galite pasakyti.

Ir aš prisiminiau „Keturioliktąją Bokonono knygą“, kurią išvakarėse perskaičiau visą iki galo. Toji knyga vadinasi: „Ko gali pageidauti žmonijai mąstantis žmogus, turint galvoje pastarojo milijono metų patirtį?“

„Keturioliktajai knygai“ perskaityti daug laiko nereikia. Ją sudaro vienas žodis ir taškas.

Štai kas joje parašyta:

„Nieko.“

Ko gero, prisimindami karus, mes turėtume išsirengti ir, išsidažę mėlynai, repečkoti keturiomis, kriuksėdami kaip kiaulės. Tai tikrai labiau priderėtų negu kilnios kalbos bei vėliavų ar gerai suteptų patrankų demonstravimas.

+ Vandos iškrapštyta citata:

around and around and around we spin
with feet of lead and wings of tin

Reklama

2 Komentaras to “Kurt Vonnegut “Katės lopšys””

  1. interneto platybės mane čia nuvedė, tai drįsiu prisidėt netyčia, kad

    around and around and around we spin
    with feet of lead and wings of tin

    tik angliškai, nes kitaip nemoku, bet, manau, originalas to vertas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: