Archive for rugsėjo, 2009

rugsėjo 29, 2009

Kvapų terapija

Oh ja, visgi tiesa gyvenime egzistuoja…bet apie viską nuo pradžių.

Ir kur gimsta pačios įdomiausios istorijos? (ps. įdomumas įdomumui nelygus, arba įdomumas įdomumui neįdomus). Įdomiausi dalykai vyksta autobusuose mielieji. Tikrai taip. Tarpmiestiniai autobusai yra istorijų kalvė. Ypač jei pataikai į tokį tarpmiestinį autobusą kuris tampa ir tarp-kaiminiu autobusu. O jau žmonių įvairumas. O jau kvapų įvairumas. Kaip visada aš nenoriu nieko įžeisti, bet kvapų terapija yra toks subtilus dalykas apie kurį kalbėti reikia, nes kitu atveju gali apsivemti. Taigi keliavau. Keliavo ir kiti žmonės. Jie keliavo arčiau nei keliavau aš, bet tie žmonės pasirodė meniškos sielos ir autobuse nusprendė palikti dalelę savęs. Taip taip jie nusprendė palikti savo kvapą. Kai vyrai šviežiai parūko, ir tikrai ne mėtinių cigarečių, prieš tai dar būna gėrę kelias savaites ir vargu ar tokiais gyvenimo tarpsniais jiems rūpi praustis – kvapas būna nenusakomas. O jeigu tokie vyrai 5? Ir vienas iš jų visgi suvokia savo kvapo absurdiškumą ir bando jį sunaikinti….deja ne prausimu, o nenusakomu kiekiu sunkiai nusakomo kvapo kvepalų (ps.kvepalų terminą siūlyčiau pakeisti terminu „smirdalai“). Hrrrrrr…..buvo dvi akimirkos kuomet maniau jog apsivemsiu….

Prie ko čia tiesa, likimas, gyvenimas ir pan.? Apsėstas baisiausio nepasitenkinimo aplinkiniais prieš paskaitas nusprendžiau atsigauti, nusiprausti ir nusiskusti barzdą… O tada likimas nepašykštėjo man dovanos. Losjonas po skutimosi nusprendė iškrėsti man pokštą ir purkštelėjo nenusakomą kiekį kvapų….. mano paties kvapas mane erzino ir trigdė. Jaučiausi kaip provincijos gražuolė pranešanti apie save kvapu, kuris jaučiamas maždaug 15 metrų spinduliu. Tapau lygiai tokiu pačiu kuriais baisėjausi dieną…

Ir kai gerai pagalvoji apie visą tą nepasitenkinimą aplinkiniais, pajautrėjusią uoslę ir kitus dalykus, nejučia susimąstai, o gal visgi egzistuoja ir vyriškasis PMS atitikmuo…tai vat tokia liūdnai retoriška gaida užbaigsiu šį kvapnųjį įrašą…

rugsėjo 27, 2009

Mokslo šviesa

Pastarąsias pora dienu mokslas man šviečia skenerio šviesa. O skamba skenerio garsu. Jei paklaustumėte manęs kas yra mokslas, po šių dienų atsakyčiau: geltona judanti šviesa ir hoooorrrrr hooooorrrr. Kodėl taip? Man pasisekė, studijoms reikalingos knygos į namus išduodamos vos 2-3 dienoms. Nusprendžiau pasisavinti knygų turinį ir jas naudoti daug ilgiau. Išeitis – skenavimas. Apie  500 žinių sultingų puslapių nutekėjo į mano kompiuterį. Beskenuojant nuo viso to monotoniško darbo nutekėjo ir dalis smegenų. Hooooooorrrr hoooorrrr. Kažkas yra pasakęs jog visas gyvenimas prabėga prieš akis atsidūrus ekstremalioje ir gyvybei pavojingoje situacijoje. Galbūt tai ir tiesa, tačiau nors ir skenavimas yra mažai ekstremalus ir nepavojingas, tačiau gyvenimas taip pat linkęs prabėgt mintyse, o jei dirbtum tokį darbą nuolatos tai gyvenimas nejučia iš tikrųjų prabėgtų. Va taip kaip šios nuostabios boružėlės, kuri tyčia pateko po mano skenerio gaubtu.

Suskaitmeninti boruzes palaikai

Hooooooorrrr hoooorrrr

rugsėjo 23, 2009

Pirmieji lietuviški „dubliai“ (doubles) su Tadu

Mano skeneris suburzgė paskutinį kartą ir štai švieži, dar šilti, nesenai iškepti dubliai. Sakyčiau ypatingi dubliai nes pirmą kartą dubliavau „savam kieme“ kartu su kolega Tadu. Idėja gan sena, tačiau lietuviškas pabandymas gimė vos prieš pora savaičių. Taigi kas iš to gavosi. Eksperimentavom dvigubai, nes dubliai buvo gaminami su redscale prieskoniu. Galbūt tinkamai nesusikalbėjom ,o galbūt taip jau gavosi, bet aš pamiršau įspėti jog dubliuojant redscale juostą reikia eksponuoti gamintojo nurodytu jautrumu, netgi šieeeeek tiek pereksponuoti. Tadas pats papasakos kokią techniką naudojo ir kokiu iso fotografavo visgi redscale yra „slidus“ reikalas ir nuspėti rezultatus sunkoka. Rezultate nors ir 200 iso juostą eksponavau kaip 400iso, tačiau akivaizdžiai persistengiau ir visuose kadruose antras sluoksnis viską užgožia. Kaip ten bebūtų rezultatas yra įdomus, nes kai kuriuose kadruose redscale raudonumas duoda labai įdomų efektą ir yra tarsi mažas prieskonis, o ne lygiavertis sluoksnis. Manau šią savybę galima išnaudoti tyčia derinant sluoksnius taip kad  redscale raudonumas duotų norimą efektą ir papldytų pagrindinį sluoksnį.

Taigi, keletas pačių įdomiausių ir labiausia vykusių kadrų:

Doubles

read more »

rugsėjo 21, 2009

The Slow-motion man, kepurės efektas ir Fish girl

Tai ne kokie nors super filmų super herojai. Nors pavadinimai skamba gan klaikiai, tačiau sukurti jiems lietuvišką atitikmenį man sunkiai sekėsi, tegu tai daro kalbininkai. Negaištam laiko ir apie viską iš pradžių.

Sekmadienis tokia diena kuomet aplankęs namus turiu grįžti į mieląją sostinę, į savo nuostabiąją gūžtą barake. Tokia jau mat ta studento dalia jog važinėti tenka ypatingai viešu transportu kuriame sutinkami patys įvairiausi žmonės. Kas gi man nutiko vakar ir ką naujo aš sužinojau nuostabiajame tarpmiestiniame autobuse Utena- Vilnius.

Pirmiausia tai kvailasis kepurės efektas. Vos tik įsėdau į autobusą ir vos tik jis pajudėjo švelnus vėjas pradėjo kedenti man plaukus. Iš pradžių tai kėlė džiaugsmą jog neteks prakaituoti nuostabiame keliasdešimties metų senumo autobuse. Tačiau vėjas, netikėtai ir niekieno neprašytas, sukėlė kepurės efektą. Praktiškai visą kelią visaip  taisiau savo plaukus nes nenumaldomai kankino jausmas jog esu su kepure. Ir tik kruopštus galvos išskalbimas išlaisvino mane nuo šio baisiai kankinamo efekto.

Pirmasis autobuse sutiktas herojus būtinai turėjo pasirinkti vieną iš kokių trisdešimties laisvų vietų ir atsisėsti būtent šalia manęs. Aitrus kvapas ir skvarbus žvilgsnis leido suprast jog šis žmogus yra kitoks, jis išskirtinis. Tai buvo the slow-motion man.

read more »

rugsėjo 20, 2009

Kaip manipuliuoti neverbaline komunikacija jei jus sustabdė policija

Skaičiau skaičiau skaičiau ponaičio Desmondo Morriso darbą ir jo pamąstymus apie žmogų, evoliuciją ir kitus dalykus ir aptikau šiek tiek juokingą situacijos analizę. O situacija labai žmogiška į kurią pakliūna netgi įžymūs mokslininkai. Desmondas Morrisas dalinasi savo patirtimi ir daro išvadas bei pusiau juokingus patarimus kaip manipuliuoti neverbaline komunikacija jei jus sustabdė policija. Štai, ilga citata, mokykitės ir naudokit tik smulkių baudų vengimui :)))

Citata:

„ Protavau taip: jeigu nuolankumo gestai turi stiprų raminamąjį poveikį, vadinasi, šia biologine savybe galima manipuliuoti, naudojant tinkamus signalus. Dauguma vairuotojų, policijos sulaikyti už kokį menką kelių eismo taisyklių pažeidimą, tuoj pat ima įtikinėti niekuo neprasikaltę ar kaip nors bando pasiteisinti. Šitaip elgdamiesi, jie gina savąją (mobiliąją) teritoriją, taigi policininkams duoda suprasti varžąsi su jais. Blogiau pasielgti neįmanoma,

read more »

rugsėjo 18, 2009

Jis vagis!

Praeitą savaitę vidury dienos nuo pat „barako“ pagrindinio įėjimo ilgapirščiai nušvilpė kaimynės dviratį. Ilgapirščiai tai ne fiziologinis nukrypimas, o toks gyvenimo būdas, sunki kleptomanijos forma. Siaubingas pyktis suėmė visus. Vėliau pastebėjau jog bendrabučio skelbimo lentoje skelbiasi dar keli panašaus likimo žmonės. Kažkoks košmaras. Taip ir laikau savo Heraklį balkone, baisu į miestą išriedėt. Heraklis tai mano dviračio pavadinimas, o ne juokingas dėdė iš televizoriaus. Pagalvojau jog reiktų nusipirkti itin gerą spyną, pasak pardavėjų, sunkiai įveikiamą net ir gerai pasikausčiusiems durnapirščiams. Ir ką gi šiandien pamačiau mieste? Ogi dviračio ratas prirakintas neįveikiamąja spyna prie stulpo, o pats dviratis….dingęs. Pamaniau gal aš kažko nesupratau, gal tai vienratis, tačiau jei tai ir vienratis tai jis baisiai nepatogus ir kvailas. Šį eksponatą galite pamatyti prie Šv.Onos bažnyčios. Bandžiau guost save, galbūt tai menas, bandymas atkreipti dėmesį į šitaip masiškai vagiamus dviračius. Vargu… Tiesa, džiugu jog barako administracija ėmėsi veiksmų. Apstulbau pamatęs jog dviračių laikymo aikštelė nuo šiol bus aptverta geležine tvora ir raktuotomis durimis. Pagarba administracijai! Taip pat planuoju keliaut pas geruosius policininkus ir ištatuiruoti savo dviratį kažkokiu ten apsaugos kodu. Gal padės, bus ramiau. Jūs irgi taip darykit ir nenaudokit juokingų spynų, kurias su nagų žirklėmis perkirpti galima. Ir valgykit obuolius!

rugsėjo 17, 2009

Everybody knows you cried last night

Šiandien grįžau iš paskaitų ir dar lifte išgirdau jog kažkas klauso Queenų. Iš pradžių įtariau vieną kambarį, po to kitą ir galiausia supratau kad neįtikėtinais būdais tą milžinišką garsą skleidžia kambariokas. Po to jis užgrojo štai ką:

šita daina man baisiai patiko ir klausau ją vėl ir vėl. Tiesa, norėjau įspėt visus kaimynus, kambariokas sugalvojo kaip pajungt gitaros kubą ir kompo kolonėles į vieną krūva…nuo šiol mūsų kambarys muzikos klausys TIKRAI GARSIAI 🙂 che

rugsėjo 5, 2009

Apie dvigubą ekspoziją (vėl)

Apie dvigubą ekspoziciją šiek tiek jau pasakojau čia. Kaip jau minėjau tai dviejų sluoksnių kūrimas viename kadre. Visas įdomumas yra tame, jog realiai tie sluoksniai „gyvena atskirą gyvenimą“, o sujungus juos į vieną gaunamas įdomus, naujas, nenuspėjamas rezultatas. Dviguba ekspozicija dubliuoja erdvę ir tam tikrą laiko momentą. Teoriškai tą pačią erdvę galima dubliuoti kelis kartus, o laiko dubliuoti neįmanoma. Tos pačios erdvės idealus dubliavimas jokios prasmės neturi, tačiau užtenka šiek tiek kitaip pažvelgti į tą patį daiktą ir rezultatas tampa daug įdomesnis.

Radiatorius

read more »