Trakšt trakšt sniegas po kojom

Kas per rojus!Tobula žiema atėjo. Kaip tikras šiaurietis šiandien cypavau iš džiaugsmo. Ryte stengiausi eiti kuo “tylesniais keliais“ tam kad girdėčiau kaip traška sniegas. Po to visai pamiršęs jog reikia skubėti ir gaudyt troleibusą lekiantį į darbą bandžiau įsirašyt traškėjimo garsą- ale suprask naudosiu kaip sms gavimo melodiją. Nepavyko (kur gi tau pavyks su tokiu aparatu).

Troleibuse nenustygau vietoje ir išlipau stotele anksčiau negu reikia- bėgau palakstyt po sniegą, puiki pramoga prieš darbą. Įvertinęs situaciją jog vėluosiu max dešimt minučių patraukiau aplinkkeliu ir toliau džiaugiau sniegu. Nemeluoju- buvo tobulai gražu lauke!

Po darbo planavau namo grįžt pėstute, bet vargšas tuščias skrandis pakoregavo planus. Gerai sakė tas dėdė Maslow su savo piramide, kol nepaėsi tol kitų džiaugsmų neregėsi. Tai va, sėdžiu, valgau, spoksau pro langą ir svarstau apie vakarinį pasivaikščiojimą….

ps.žmonės, a nupezot?kas čia per durnamadaslėptisnuosniegoposkėčiu. Taigi LIETSARGIS yra nuo lietaus, o ne kažkoks SNIEGSARGIS. Džiaukitės ir kaifuokit snaigėmis ant savo nosių…

2 Komentaras to “Trakšt trakšt sniegas po kojom”

  1. ; D Labai teisingas įrašas pliusplius su polėkiu toks.
    ką tik grįžau iš pasivaikščiojimo po žiemą
    Eini ir gėriesi viskuo.tikrai.
    O taip besigėrint imi ir atsiduri kur kas toliau, nei maneisi esant, prieini bėgius, atrandi slėnį, pasiblaškai po miškelį o ir fabrikus. Ir viskas balta-juoda-balta.Labiau balta.

    • bet kokie pasivaikščiojimai kuomet nereikia niekur skubėti, kada gali tiesiog eiti, kažkur, be jokio tikslo, atrasti kažką naujo, yra gėris…kiek visokio grožio esu atradęs šitaip vaikštinėdamas…net pradėjau pavydėt sau 😀

Parašykite komentarą