Nugirstas pokalbis

Praeitą savaitę į VU biblioteką kažkokie darbininkai vieną po kitos nešė dėžes su naujais baldais. Zujo visą dieną, nešė, rėkavo neaišku ką ir štai vienas eidamas pradėjo braukti ranka per sieną ir savo kolegai išdidžiai, su didele pagarba ir nuostaba pasakė: „Oooch, tu matai, čia Universitetas…“. Kitas pritariamai atsiduso ir abu nuzujo nešti kitos dėžės. Štai, kokia pagarba, koks nepasiekiamas Hiperborėjų kalnas yra tas mūsų universitetas. Tiesiog gražu klausyt.

Kadangi papasakojau šitą, papasakosiu ir kitą nugirstą pokalbį. Nors aš jį jau pasakojau visiems kam tik įmanoma, bet gal būtent TU to nežinai. Viskas buvo, hm, gal pirmam ar antram kurse. Važiavau sostinės viešuoju transportu numeris keturiasdešimtpenki tuometinės gyvenamosios vietos link. Kelionė vyko numatytu maršrutu ir pagal vairuotojo norimą planą autobusas kirto Valakampių tiltą. Ir štai prieš mane sėdinčios mergino pradėjo regzti pokalbį:

–         o wow, žiūrėk koks ežeras!

–         Pfff, nu bet kokia tu kvaila. Koks čia tau ežeras, čia gi NEMUNAS!

Tai tiek, labanakt gentainiai.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: