Archive for kovo, 2010

kovo 31, 2010

Pasivaikščiojimas maršrutu A-21u

Šiandien toks tobulas oras jog visiškai nusirovęs darbe paskutinius vakaro aidus nusprendžiau išaidėti slankiodamas po miestą. Kadangi slankiojimas po miestą yra įsišaknijęs mano hobi tai turiu keletą ypatingų maršrutų, kuriais sėkmingai ir naudojuosi. Šiandien pasinaudojau maršrutu A-21u ir prasukau ratą būtent anksčiau paminėtu maršrutu. O šio įrašo esmė yra pasakyti kad man labai patinka Užupio konstitucija. Internete radau ir pateikiu jos kopijos kopiją, bet primigtinai patariu nueiti ir pažiūrėti į originalą. Pažiūrėti verta, nes pamatysit kad nemelavau ir pagaliau pramankštinsit savo užsižiemojusius kaulus.

Užupio konstitucija:

  1. Žmogus turi teisę gyventi šalia Vilnelės, o Vilnelė – tekėti šalia žmogaus.
  2. Žmogus turi teisę į karštą vandenį, šildymą žiemą ir čerpių stogą.
    read more »

Reklama
kovo 31, 2010

Doubles su James Oliver (Filipinai)

Kai pradėjau krauti šitą juostą į skenerį ir matyti pirmus vaizdus pagalvojau: “PAGALIAU“. Visa juosta gavosi super. Man super. Nežinau ar jums patiks, patinka, bet visas šitas kosmosas kurį sukūrėm su James`u man yra kažkoks nerealus. Visgi matyt įtakos turi kad ir minimalus, bet visgi kadrų planavimas. Buvo sugalvota kur ir kada bus panaudotas koks puskadris, koks viskadris, kada kur kas įamžinta ir ką galima užlipdyti ant viršaus. Aišku, daug kas pasimiršo, daug kas gavosi kitaip nei norėta, bet iš esmės visa juosta gavosi puiki. Man patinka, ką tik nusiunčiau visus kadrus James`ui pažiūrėsiu kokia bus jo reakcija, tikiuosi palipdysim ką nors dar kartą. O dabar tik keletas įdomesnių kadrų, nors patariu pasinaudoti dešinėje esančiomis nuorodomis ir susirasti pilną šio projekto albumą.

read more »

kovo 29, 2010

Juodasis penktadienis

Dažnai animaciniuose filmuose būna toks veikėjas kuriam viskas ir visada nesiseka. Maža to jam virš galvos plaukia juodas debesis iš kurio pliūpsta žaibai ir lietūs. Tai va, toks mažas juodas debesėlis pakibo ir virš mano galvos praeitą penktadienį. Atrodytų tobulai suplanuota savaitės pabaiga, renginių tiek kad gali eiti kur tik nori, o reziumė kad eini visur o nenueini niekur. Vienoje vietoje tiek daug žmonių jog neįmanoma patekt į vidų, kitur tiek mažai žmonių, kad renginys vargu ar išvis prasidės, kitur renginys prasidės, bet negalima nusipirkt to ko nori, o paskutinė vietą iliustravo visą vakarą. Pokalbis su padavėja:

–          Alaus ir keptą sumuštinį.

–          Gerai.

(po 10min)

–          Mūsų virtuvė sugedo – sumuštinio nebus. (įsivaizduokit kokie žiaurūs žodžiai žmogui kuris valgė tik pietus, o jau ~23val vakaro)

–          Tik alaus ir praneškit kai virtuvė veiks….

Praiena daug laiko, alus baigiasi, viskas taip užknisa, kad vienintelis noras eiti namo. Apsirengi paltą ir:

–          Sąskaitą prašau.

–          Mmmm, jau einat? Virtuvė ką tik veikt pradėjo.

–          Ačiū, nebereikia…labanakt.

Ps. Skaitau ir nesuprantu kaip taip nekaltai skamba raštu aprašyta tokia baisiai nevykusi diena.

Jei reiktų tą penktadienį nufotografuot tai jis atrodytų maždaug taip:

O gal ne taip, o labiau šitaip:

Taip. Antra nuotrauka daug tiksliau atspindi penktadienį.

kovo 29, 2010

Kur dingo kovas?

Sakoma, kad vasaris trumpiausias mėnuo metuose. Kažkada bandžiau papasakot kodėl. Nežinau kas taip sako ir kuo grindžiamos tokios kalbos. Aš kai buvau jaunesnis tai šventai tuo tikėjau, bet dabar pradedu tuo abejot. Nes nu blemba, aš nesuprantu, KUR DINGO KOVAS?

ŽMONĖS AR MATOT KAD NEBĖRA KOVO?

ps.Įrodymai kad Kovas buvo:

read more »

kovo 28, 2010

Doubles su KIlya (Latvija)

Kaip jau esu pasakojęs du šimtus tris kartus, taip papasakosiu ir du šimtai ketvirtąjį apie tai kas gaunasi kai du fotografai bendradarbiauja. Šį kartą juostelė atkeliavo iš itin egzotiškos ir įdomios šalies – Latvijos. Taip taip. O smagiausia buvo tai jog neleidom nei Lietuvos nei Latvijos paštui pasipelnyti, nes juostelę atvežė ir asmeniškai įteikė pats šios idėjos sumanytojas Ilya. Toks būdas yra keturis kartus smagesnis nei gauti juostelę paštu, nes gali paplepėti su kolega, pasidalinti mintimis apie gyvenimą ir suregzti keletą ateities fotografavimo planų. Kadangi viskas vyko ypač spontaniškai, tai ir rezultatas toks ypatingai spontaniškas. Nujautėm jog taip bus ir susitarėm kad ateityje pavarysim daug geriau. O čia keletas kadrų:

read more »

kovo 25, 2010

Girių karalius

Girių tai ne tų girių kur girios, miškai, o tų girių kai giriesi daug ir tada gaunasi girios. Tai va, pratęsiu savo girių temą ir pasakysiu jog mano šaunieji draugai Zigmas1 ir Zigmas2 laimėjo mini foto konkursą. Na ne jie laimėjo, ką ten tie vandeningi tinginiai gali laimėti, o aš laimėjau nes išdrįsau juos nufotkinti. Tris kart valio. Ir tris kart valio visiems konkurso nugalėtojams, nes išrinkti buvo 3 laimėtojai.

mantozauras

pctechgirl

sumlom

kovo 24, 2010

Kurt Vonnegut- Titano sirenos

Šmaukšt ir užverčiau paskutinį knygos lapą. Kaip ir visada taip ir šįkart nerašysiu jokių kosminių recenzijų, jų ir taip per akis. Kadangi esu didis (aukštas suprask) Vurto Konneguto gerbėjas tai ši knyga, kad ir kaip banaliai suskambėsiu, man labai patiko. Labai kurtiška ir dar labiau vonegutiška istorija. Viena miela istorija prieš citatų kratinį apie šią knygą yra tokia: važiavau mat vieną kartą troleibusu ir nuvažiavau ten kur man ir reikėjo. O kai antrą kart važiavau atgal namo, išsitraukiau šią knygą ir puoliau skaityt, šalia manęs sėdėjo mergina ir irgi skaitė. Kai ji puolė išlipinėti aš pastebėjau kad ji irgi skaito „Titano sirenas“ tik senesnį leidimą. Tai štai tokia gyvenimo siųsta istorija. Tradiciškai citatų kratinys:

7 psl.

O tie nelaimėliai tenai rado vien tai, ko ir Žemėje pakako per akis – niekad nesibaigiantį beprasmybės slogutį.

12psl.

Pabaisos nasrai užsiverdavo štai taip: kaukšt.

12psl.

Pavadinimas kilo iš tos keistos aplinkybės, kad nedideliuose žodynėliuose visi žodžiai tarp „laimės“ ir „laidynės“ susiję su laiku.

read more »

kovo 20, 2010

Ačiū mielos mergaitės vakar dainavusios prie S.Neries mokyklos ir pakeitusios man dieną ir nuotaiką ir…

Trys du vienas, kylame…Tiesiai iš Svaigauduro kosminio centro visas nusinuprotėjęs siunčiu padėkos žodžius bei karščiausius linkėjimus dviems mergaitėms, kurios vakar pralinksmino mane skirdamos asmeninę dainą vidury miesto, pasinaudodamos netikėtumo aura. Taigi, jeigu tu buvai viena iš tų panelių kuri vakar dainavai prie S.Neries m-klos ir matei Svaigauduro kosminio centro vadovą visą apsipatenkinusį su šypsena daunoveidyje, tai tariu tau ačiū, miela žemiete. Kadangi ryšium su aptemusiu protu negaliu parinkti tinkamo kūrinio jums, o jūs man parinkot tikrai tinkamą, tai siunčiu šios savaitės savo jėgagrojį, meilės dainą jums:

kovo 16, 2010

Pagyrų puodas visada juodas…

Pagyrų puodas visada juodas…Taip tai aš. Teisingai visi supratot dabar pat pulsiu girtis. Labai keista diena man šiandien buvo, pradedant tuo kad kuo anksčiau atsikeli ir kuo tobulesnį troleibusą pasirenki kelionei į darbą tai tuo į didesnį kamštį patenki ir sumuši visus įmanomus vėlavimo rekordus. Po to sekė dar kelios nesąmonės, po to sekė sekliai, sėkliai ir taip toliau, BET buvo ir malonių akimirkų. Viena iš jų dabar pat giriuosi. Ogi štai gi vagi nagi na, užeinu į savo mėgstamąjį lomography puslapį ir ką aš pamatau, ogi šis žiemiškas Gedimino kalno įkvėptas šedevras tapo dienos nuotrauka ir visą šią durnavotą dieną džiugino viso pasaulio lomografus. Tris kart valio. Štai ta nuotrauka:

O štai snepšotas įrodantis, kad prieš tai paminėti faktai yra visiška tiesa ir ne joks klaidinimas:

Gal čia ir vietinės reikšmės pagyra, mieli skaitytojai, čempionai ir nugalėtojai, bet mane tai nudžiugino. Dalinuosi šiuo džiaugsmu…