Net neabejoju jog kiekvienas besinaudojantis viešuoju transportu turi po savo legendinį pasakojimą gimusį šioje itin legendinėje ir itin viešojoje erdvėje. Kadangi gyvenimas mane taip skriaudžia jog kiekvieną dieną turiu naudotis šiomis transporto paslaugomis (o galėtų taip neskriaust) tai aš turiu keletą tokių legendų. Papasakosiu pačia naujausią.
Vakaras. Troleibusas nr.14 sėkmingai rieda numatytu maršrutu. Žmonių nedaug, kai kas lengvai šnekučiuojasi, kai kas ramiai žvilgčioja pro langą, kai kas snūduriuoja, kai kas smirda… Besišnekučiuodami kartu su bendrapakeleive pajaučiame keistą kvapą, ji prasitaria jog įtaria gaisrą troleibuse. Bandau raminti ją jog tokiu atveju tikrai niekas nevažiuotų, nors ant troleibuso lango ir parašyta jog jis pagamintas Čekoslovakijoje, na bet gaisras….sustojame, įlipa kontrolė. Patikrinę du žmones kontrolė pradeda šurmuliuoti. Lauke esantys kontrolieriai pradeda garsiai šaukti: „Žmonės lipkit lauk, lipkit lauk žmonės“. Troleibuso vairuotojai tie šūksniai pasirodo nereikšmingi ir ji bando važiuoti toliau. Kontrolieriai šoka prieš troleibusą ir savo kūnais jį sustabdo rėkdami ant vairuotojos: „stok, troleibusas dega, stok“. Vairuotoja visiškai ramiu, šiek tiek pasipiktinusiu balsu atsako: „Tai ką ble…man čia taip ir stovėt dabar, ane?“.
Tris kart valio Vilniaus troleibusams ir nuostabioms, darbą mylinčioms ir besiaukojančioms jų vairuotojoms!
Gal turi savo legendų? Papasakok!