Kurt Vonnegut- Titano sirenos

Šmaukšt ir užverčiau paskutinį knygos lapą. Kaip ir visada taip ir šįkart nerašysiu jokių kosminių recenzijų, jų ir taip per akis. Kadangi esu didis (aukštas suprask) Vurto Konneguto gerbėjas tai ši knyga, kad ir kaip banaliai suskambėsiu, man labai patiko. Labai kurtiška ir dar labiau vonegutiška istorija. Viena miela istorija prieš citatų kratinį apie šią knygą yra tokia: važiavau mat vieną kartą troleibusu ir nuvažiavau ten kur man ir reikėjo. O kai antrą kart važiavau atgal namo, išsitraukiau šią knygą ir puoliau skaityt, šalia manęs sėdėjo mergina ir irgi skaitė. Kai ji puolė išlipinėti aš pastebėjau kad ji irgi skaito „Titano sirenas“ tik senesnį leidimą. Tai štai tokia gyvenimo siųsta istorija. Tradiciškai citatų kratinys:

7 psl.

O tie nelaimėliai tenai rado vien tai, ko ir Žemėje pakako per akis – niekad nesibaigiantį beprasmybės slogutį.

12psl.

Pabaisos nasrai užsiverdavo štai taip: kaukšt.

12psl.

Pavadinimas kilo iš tos keistos aplinkybės, kad nedideliuose žodynėliuose visi žodžiai tarp „laimės“ ir „laidynės“ susiję su laiku.

25psl.

<…> vienintelis būdas priversti šią moterį ką nors padaryti – pasakyti jai, kad to niekada neišdrįs.

40psl.

Tačiau tai, ką savo veidui padarė Beatričė, būtų galėjusi atlikti ir kiekviena neišvaizdi mergina. Ji prislėgė jį atgrasia prakilnumo, kančios ir gilaus proto kauke, šen bei ten paspalvinta ryškaus kekšizmo potėpiais.

67psl.

<…> nemokšoms ir išsišokėliams prasčiokams Konstantams kiekviename žingsnyje nuo ausies iki ausies šiepėsi toji sena žabala kvaiša, vardu Fortūna.

68psl.

Apskritai žvalus ir veržlus tolynžvalga milijardierius iš šalies regisi net nepadorus.

89psl.

<…> vieniems šioje žemėje sekasi, kitiems – ne. O kodėl taip yra, neraukia net didžiausi galvočiai, nors ir baigę Harvardo verslo mokyklą.

96psl.

Pirmos mariečių smogiamosios pėstininkų divizijos antro pulko trečio bataliono antros kuopos pirmo būrio antros grandies trečią pagal numerį karį prieš trejus metus iš papulkininkių pažemino į eilinius.

110psl.

Jiems tai atrodė visai suprantama – juk Duslius galėjo padaryti kurį nors iš griežčiausiai uždraustų dalykų: atsistoti visu ūgiu apkase, valyti užtaisytą ginklą, čiaudėti sargyboje, slėpti, kad serga venerine liga, nevykdyti tiesioginio įsakymo, pramiegoti, pasigerti tarnyboje, kalbėti apie tai, kas įslaptinta, laikyti savo skrynutėje knygą arba rankinę granatą su ištrauktu žiedu ar pagaliau klausinėti, kas ir kodėl sugalvojo kariuomenę…

117psl.

Juk geram kareiviui nedera turėti aiškaus supratimo apie nieką.

121psl.

Jei klausimai beprasmiški, tai tokie pat ir atsakymai.

159psl.

Nėra jokių priežasčių, dėl kurių gėris

Negalėtų mėgautis pergale taip pat dažnai, kaip ir blogis.

Bet kokio dalyko sėkmė priklauso nuo to, kaip vieningai jo imamasi.

Jeigu yra angelai, tai kodėl jiems nesusibūrus į mafiją?

161psl.

Skrendančiųjų žinioje tebuvo du mygtukai: vienas su užrašu „Įjungti“, kitas – „išjungti“. Paspaudus pirmąjį laivas paprasčiausiai pakildavo nuo Marso paviršiaus. Antrasis buvo išvis neveikiantis, įtaisytas patarus Marso psichiatrams, kurie tvirtino, esą žmonėms daug ramiau, jei jie mano galį patys kada nori išjungti kokį nors prietaisą.

168psl.

<…> jis mokėjo viską gražiai pateikti, buvo dosniai gamtos apdovanotas neeiliniu gebėjimu be niekur nieko pralieti marias kitų žmonių kraujo ir turėjo po ranka ganėtinai patrauklų naujut naujutėlį tikėjimą, kurį ketino diegti žmonėms karui pasibaigus.

173psl.

Naujo tikėjimo vardas – „Visiškai Abejingo Viešpaties bažnyčia“ <…> „Rūpinkis žmonėmis, o Visagalis Viešpats savimi pats pasirūpins“.

215psl.

<…>minioje šen bei ten matei moterų, gamtos aklai apdovanotų stulbinančiu grožiu. Šiam savo nepelnytam pranašumui sumažinti jos pasitelkė klaikius drabužius, prastą laikyseną, kramtomąją gumą ir beskonę veido tapybą.

255psl.

Punktualiai tariant – iki pasimatymo!

255psl.

Titano atmosfera kvepia visai kaip Žemės oras prie kepyklos giedrą pavasario rytą.

258psl.

Jei nesupratai akimoju, – tarė jis Ramfordui, – tai nėra ko tuščiai burnos aušinti.

263-264 psl.

Kadaise Tralfamadore gyveno būtybės, visai nepanašios į mašinas. Jos buvo nepatikimos, neveiklios, neįžvalgios ir neilgaamžės. Be to, šiuos apgailėtinus padarus nuolat graužė įsitikinimas, kad viskas gyvenime privalo turėti prasmę bei tikslą ir kad vieni tikslai aukštesni už kitus.

Didžiąją laiko dalį tos būtybės praleisdavo ieškodamos gyvenimo tikslo. Tačiau kiekvieną sykį, kai jis galų gale paaiškėdavo, tučtuojau toms būtybėms pradėdavo rodytis toks netikęs ir menkas, kad jas apimdavo gėda ir pasibjaurėjimas.

Nenorėdamos tarnauti tiems, jų nuomone, niekingiems dalykams, būtybės sukūrė mašinas, kurios darytų už jas visus dėmesio nevertus darbus, o jos pačios galėtų skirti gyvenimą aukštesniems tikslams. Tačiau kiekvienas naujas aukštesnis tikslas ilgainiui pasirodydavo esąs ne toks jau aukštas, kad dėl jo būtų verta gyventi, tad netrukus ir jam būdavo sukuriamos mašinos.

Tos mašinos taip puikiai viską atlikdavo, kad galų gale joms buvo patikėta rasti atsakymą, kokia galėtų būti aukščiausia gyvų būtybių gyvenimo prasmė. Mašinos sąžiningai atsakė, kad iš tikrųjų tokios prasmės visai nėra.

Nuo tada tie gyvi padarai ėmė žudyti vienas kitą, kadangi labiausiai už viską pasaulyje nekentė gyventi beprasmiškai.

Netrukus, pastebėję, kad ir žudo jie kažkaip nemokšiškai, tą rūpestį pavedė mašinoms, kurios jį sutvarkė greičiau, nes spėsi ištarti žodį „Tralfamadoras“.

278psl.

Visata man panaši į sendaikčių turgų, kuriame gerokai išpūstos kainos.

280psl.

Dievuliau tu mano, gyvenimas – nuostabus dalykas, jei liaujiesi apie jį galvoti <…>

Reklama

10 Komentaras to “Kurt Vonnegut- Titano sirenos”

  1. Tai geriausia mano skaityta K. Voneguto knyga. Kai tik perskaičiau, pradėjau ieškoti kur įsigyti galėčiau ją ir atradau vietiniame komise už 1.69 😀 Oj džiaugiausi, dabar ji stovi lentynoje ir laukia, kada vėl ją skaitysiu( o taip, tikrai bus:))

    Aš irgi “aukšta“ jo gerbėja:d

    • Faktas kad galima pigiai nukaut gerų knygų yra dar kartą patvirtintas.
      Aš taip susimąsčiau tai man ji nėra geriausia, bet iš esmės tikrai labai gera :)))

  2. O jei ne kosmine paslaptis,kokius skaiciukus troleibusas turejo?:)

    • 2,3,4,14,19 🙂 vienas iš šitų. Judėjo link antakalnio žiedo. Beveik galiu garantuot kad judėjo.

  3. O čia seniai šitas veiksmas vyko? 🙂

    • Sakyčiau prieš savaitę, max 2. Sunkiai orientuojuosi laike, ačiū dievui erdvė kol kas nekelia sunkumų.

  4. reikėjo prišokt prie jos ir parodyt savo viršelį. aišku, aš irgi būčiau nespėjęs.

    • o po to visada galima pasiūlyt susitikt vakare ir palygint ar vienodas knygos vertimas ar nėra skirtumų bei kokią įtaką jie daro 😉 ilga naktis garantuota! 🙂

  5. Taip taip, gera knyga. Ir pabaiga gerai suręsta. O man buvo taip, kad skaičiau pavalgęs “Baltuose drambliuose“ ir priėjus padavėja pasakė “Gera knyga, aš ją irgi perskaičiau prieš porą dienų“ 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: