Archive for balandžio, 2010

balandžio 23, 2010

8 objektyvai geriau negu vienas arba kas tas aštuonakis Oktomat`as

Viena akis yra gerai. Dvi akys yra dar geriau. Kažkada pasakojau kaip gerai yra keturios akys. Bet kam kankintis su keturiomis akimis, jeigu galima turėti visas aštuonias. Kas jas turi?

Aštuonkojis aštuonakis? Jas turi labai senas mano žaislas, kuriuo naudotis pradėjau tik dabar- Oktomat. Oktomat yra fotoaparatas turintis keistus ir mažus 8 objektyvus. Kaip ir actionsampler`is Oktomatas padalina objektyvams skirtas 2,5 sekundes ir pagauna veiksmą vykstantį tuo metu. Gauname 8 mažus kvadratėlius vienoje nuotraukoje, arba aštuonias mažas nuotraukas. Iš esmės labai fainas žaislas tik turi keletą minusų. Fotografuoti galima tik lauke ir tik spinduliuojant nežmoniškam kiekiui saulės. Pasikartosiu – saulės turi būti nežmoniškai daug plius juostelė turi būti iš sunkiosios artilerijos. Štai pateiksiu pvz kuriame fotografuota prieš savaitę, kuomet saulės buvo laaabai daug, na štai 400iso juostelė buvo pats tas. Taigi suprantate logiškai, jog su tokiu žaislu viduje nepažaisi. Antras minusas – objektyvų tiek daug ir jie viską vaizdą talpina į tokį mažą kadrą, jog iki šiol nesuprantu kaip nukreipti fotoaparatą, kad nufotografuočiau būtent tai ko man reikia.

Dažniausia jis pagauna tai kas jam pačiam patinka labiausia. Na, bet kol kas išbandytos vos kelios juostos, o rezultatas tikrai nėra blogas. Patinka. Žaisiu. Jei turėsi galimybės – griebk šitą žaislą, žaismingai padės praleisti kelias pavasariškas valandas lauke.

read more »

balandžio 22, 2010

Doubles su Cinzinc (Indonezija) 4 dalis

Na štai, ilgai trukusi istorija užbaigta. Tai buvo ketvirtoji juostelė ir ketvirtas bendras darbas su Cinzinc iš Indonezijos. Taip sakoma trinktelėta durimis buvo kaip reikiant….Kaip reikiant nevykusiai. Vargšas pereksponavo juostelę, tai mano bandymai ką nors pridurti ant viršaus buvo tik nevykę švilpavimai prieš vėją. Nepavyko. Totalus susimovimas. Bent jau galime pasigrožėti ką gero nufotografavo Cinzinc, o mano sluoksnis kuris labiau jaučiamas negu matomas, tegu ir lieka tik ypač lengvas prieskonis šiame projekte.

read more »

balandžio 20, 2010

Sovietinis autoūkis dabar

Mano krikštatėvis yra sakęs, kad jaunystėje viena iš svajonių buvo nusipirkti „Žigulius“. Niekada nepamiršiu tos dienos kai jo svajonė išsipildė. Jis jau buvo suaugęs vyras su žmona ir vaikais, o Lietuva skaičiavo pirmuosius nepriklausomybės metus. Jaunystės svajonė buvo taip giliai įsišaknijusi jog „Žiguliai“ vis tiek atsidūrė jo garaže. Kaip ten bebūtų daugumai tiek „Žiguliai“, tiek kiti sovietiniai automobiliai (aplamai visi sovietmečiu gaminiai) tapo pačios ideologijos simboliais, kurių skubėjome atsikratyti. Atsikratėme pakankamai greitai. Viską sulaužėme, išmetėm, trynėm iš atminties. Tačiau atsiminimai, ypač vaikystės, sugrįžta su tokiu galingu nostalgijos užtaisu, kad negali nesimėgauti matydamas seną Moskvičių ar vos gyvą Zaporožietį. Užsimerkus užlieja atsiminimų banga, išnyra tokie prisiminimai kaip  kartu su seneliu išvažinėjom visą Aukštaitiją ar krikštatėviui pirkom išsvajotąjį Žigulį. Prieš pora metų užvaldytas šios emocijos nusprendžiau atlikti kiemų analizę Vilniuje ir Utenoje bei nufotografuoti senuosius mohikanus. Keista, bet tikėjausi jog medžioklė bus lengva. Nebuvo. Visgi pavyko aptikti vieną kitą puikiai pažįstamą automobilį. Štai kaip jie atrodo dabar:

auto01

auto02

read more »

balandžio 16, 2010

Heraklis patyrė pirmąją traumą

Antrą sezoną Lietuvoje rungtyniaujantis bei (mano) gimtinės takus mindantis miesto- miško- kaimo- smėlio-ežero dviratis Heraklis, vakar apie 19val. vietos laiku patyrė skaudžią traumą. Kildamas į kalną Heraklis suvaitojo tuščios padangos balsu ir nebepajėgdamas iškęsti nepakeliamo skausmo sustojo…Aplink stojo mirtina tyla. Po kelių minučių skausmo perkreiptu veidu Heraklis buvo paguldytas prie kitų, tačiau sveikų savo draugų. Kelioms dienoms vargšas Heraklis tepo velo-marginalu. Liūdnas ir susikrimtęs jis stebi ir laukia….

balandžio 15, 2010

Ir toliau skaitmenizuojamas ir aštuonabituojamas Bob Marley

Taigi aptemimo savaitė tęsiasi ir tai pasireiškia seno gero hobio sugrįžimu, tačiau gaminamas kiek kosmiškesnis produktas. Na jo, viskas vyksta pagal esamą padėtį. Taigi jau kažkada pasakojau kaip aptemęs skaitmenizavau Bobą Marley: https://mantozauras.wordpress.com/2010/04/01/laba-diena-viso-gero/

Tai man ta veikla taip patiko jog pratęsiau ją ir skaitmenizavau ir prichimičinau dar vieną nesąmonę. Listen, listen, listen:

Moralas toks: DIY kad ir kas tai bebūtų…

Žymos: , ,
balandžio 14, 2010

Doubles su Anarchy (Švedija, Čekija, Serbija…visur kur įmanoma)

Šitas dublinimas buvo toks ne visai savanoriškas, o lieptas likimo. Limikas sujungė mus atstovauti Europos 3-iają lomografijos rinktinę didžiosiose pasaulinėse Lomo lenktynėse (apie jas papasakosiu vėliau kada nors, o gal nepasakosiu, jaučiu tingumo jausmą), tad dubliavom tarp komandos narių. Toks ponaitis pravarde Anarchy atsiuntė savo juostelę, kurioje fiksuota jo kelionė po Europą, o aš ant viršaus užbombardavau jau atsibostančio Vilniaus vaizdų, vaizdų iš Login`2010 ir kitų nesąmonių. O kas gavosi? Gavosi jėga. Šįkart daug atsitiktinumo, daug sėkmės, daug eksperimentavimo, visko daug, rezultatas man ypač patinka. O tau?

read more »

balandžio 13, 2010

Prirakink dviratį karvės grandine kad po to galėtum su ja kapot vagiui per nagus

Pradėjau dviračių sezoną. Pagaliau. Pasidžiaugiau jog per praeitą sezoną sukoriau daugiau nei 1000 km ir džiaugsmingai atsivežiau dviratį. Rakindamas šalia kitų pagalvojau jog turbūt esu šiek tiek paranojikas, nes tos 3 mano spynos, kurių bendra vertė yra lygiai pusė dviračio vertės, kai kiti prirakinę paprasčiausiomis spynelėmis, atrodo tikrai paranojiškai. Na bet, paranoja tai paranoja, ką jau darysi, esu koks esu. Ir štai kitą rytą sužinom kad iš visos krūvos pavogė du dviračius. Aišku maniškis liko. Paranoja išgelbėjo. Kita vertus psichodelinių spalvų senas miesto dviratis, kuris maža to dar vadinasi Herkalis (originalas „HERCULES“) gal ir nėra svajonių dviratis, bet vis tiek. Toks įsiutimas suėmė mane, nu kas jiem yra tiems vagims, kažkokie nesveiki… Gerai kad mano viena iš spynų yra galinga grandinė ir džiaugiuosi jog turiu ją, nes tikrai negailėdamas atšluočiau vagims per nagus. O jeigu jau ir tai nepadės tai prisiminiau seną gerą būdą, kuriuo viduramžiais žmonės saugodavo savo knygas. Pirmajame puslapyje jie parašydavo prakeikimą tam, kuris išdrįstu pavogti knygą. Tai va, eisiu šiandien nusipirksiu super galingą nenutrinamą markerį ir papuošiu mitologinį Heraklį keliais prakeiksmais skirtais vagims. Cho cho cho, mieli vagys, suprasit su kuo turit reikalų >:D

balandžio 9, 2010

Maxima: Tėtis žino viską, o mama kaip visada – kepa blynus

Taip džiaugiuosi jog neturiu teliko, nes vos tik gaunu prieiga prie jo tai negaliu nesistebėt. Taigi gavau prieigą ir praradau pora valandų prie jo. Per tą laiką ekrane šmėstelėjo kelios Maximos reklamos. Turbūt jeigu turite kalbančias dėžes žinot apie ką aš, neįmanoma nepastebėt kaip Maxima, eilinį kartą, parodo kur moterims vieta. Tėtis žino viską, o mama eilinį kartą žiopla vištelė nežino nei kas Australijos sostinė nei kada išleistas Mažvydo Katekizmas… tačiau ji puikiai žino kiek kainuoja svogūnai maximoje…Kas čia per XIX amžiaus stereotipų vaikymasis. Taigi būrų Lietuvoje jau seniai žymiai daugiau moterų turi aukštąjį išsilavinimą ir t.t. ir pan….čia šiaip, pastebėjimas.

balandžio 7, 2010

Apie viską ir apie šitą blogą

Šiandien dangus verkia. Ir neveltui. Jis sužinojo jog šis blogas šiandien švenčia savo 1 metų gimtadienį. Gimęs su vienokiu tikslu blogas buvo naudojamas visai kitais tikslais, o dabar kokiais tikslais jis yra naudojamas sunku pasakyti. Bet kokiu atveju džiugu jog kasdienes papezalijas ne tik smagu rašyti, bet atsirado keletas žmonių, kuriems smagu visa tai paskaityti. Nežinia kokių kėslų vedini jie tai daro, tačiau ačiū – prašom, skanaus – viso gero. Va ir pritrūkau žodžių, nes rašau ne iš įkvėpimo, o iš būtinumo. Ai, mačiau kituose bloguose populiaru imti interviu vienas iš kito ir mėtytis nuorodomis į vienas kito blogą bei taip vaidinti reikšmingas internetines personas tai pateiksiu ir aš nestruktūruotą interviu su pačiu savimi.

Nagi Mantai prisistatyk.

Sveiki visi, kaip jau daugelis turbūt nežinot esu Mantas, šio blogo autorius. Rašau. Dažniausia rašau apie dalykus, kartais rašau ne apie dalykus. Man patinka rašyti apie viską. Labiausia patinka rašyti apie KAŽKĄ. Nes apie KAŽKĄ rašyti yra lengviausia, nes jeigu rašai apie KĄ tai tada sunkiau, nes reikia surinkti konkrečią informaciją, viską pagrįsti ir pateikti susistemintus duomenis, o rašyti apie KAŽKĄ yra daug paprasčiau, galiu remtis savo nuomone ir man tada ant visko nusispjaut.

Pastebėjome, kad esate nemenkas beraštis. Tai kaip čia taip išėjo?

Kitaz klausymasz.

Ar Jums patinka?

Aš dažnai apie tai mąstau. Dažniausia man patinka. Dažniausia blogas žodis, visgi man visada patinka. Jai irgi visai patinka. Tai jeigu abiems patinka tai tuomet viskas gerai, taip?

Kai Jūs buvote mažas vaikas, na tarkime darželinukas, kokiomis temomis gyvenote tada, ar tuomet tikėjote jog po 20 metų turėsite savo nuosavą blogą ir iš jūsų bus imamas interviu?

Nepatikėsit, bet tikėjau. Aš manau jog tai įgimta. Aš jaučiau jog blogo turėjimas yra neišvengiamas dalykas. Pamenu sakydavau: noriu šito žaislo, man sakydavo: baik tu, jis gi blogas. Kažkoks prieraišumas akivaizdžiai buvo. Ir jis lydėjo visą likusį mano gyvenimą. Dažnai girdėdavau šaukiant: tu blogas, blogai darai, blogas, blogis…Matyt tai turėjo daugiausia įtakos.

Kaip Jūs jaučiatės duodamas interviu pačiam sau?

Turbūt panašiai kaip Jūs, imantis interviu iš paties savęs. Akivaizdu jog mes broliškos sielos.

Ko Jūs palinkėsite savo skaitytojams ir savo neskaitytojams?

Visų pirma linkiu linkėjimų, nes be linkėjimų nieko nebus, tai yra visa ko pradas. Visų antra linkiu kad laimė, džiaugsmas, sveikata, pinigai ir viskas ko jūs tik norite neišsipildytų. O kam visa tai? Pasilikime teisę būti nelaimingais.

Taigi, gerbiamas skaitytojau, nors abejoju ar taip bus, bet visgi suteikiame galimybe užduoti bet kokį klausimą, tiek šio blogo autoriui, tiek žurnalistui. Klausimus pateikite komentaruose ir būtinai nurodykite kam tas klausimas yra skirtas. Ačiū – prašom- viso – gero.

Žymos:
balandžio 5, 2010

Kaip nepasimesti masiniuose renginiuose

Tam kad jūs ar jūsų vaikas nepasimestų masiniuose renginiuose reikia turėti kokį nors ryškų daiktą, kuris būtų pastebimas iš toli. Štai puikus pavyzdys yra šis spalvotas balionėlis:


et, grožis ir gėris tokios nuotraukos. Viskas padaryta su senu geru juostinuku Horizon. Gaila kad dar neturiu tokio, tik pasiskolinau, bet jis mane taip veža jog turbūt griebsiuosi taupymo režimo ir nusipirksiu vieną sau. O tada pasaulis taps viena didele panorama!