Apie mokslą ir archyvistiką Jamaikoje

Šiandien kankinausi su mokslu. Labai stipriai jis mane kankina. Nors kai kurios temos ir yra įdomios, tačiau kai kurios temos yra ir neįdomios. Taip jau būna. Besikandindamas prisiminiau kaip prieš keletą metų teko labai neįdomi tema, kurią bandžiau pakreipti taip jog ji taptų bent kiek įdomesne. Užduotis aiški: išanalizuoti kurios nors šalies archyvų teisinį reglamentavimą. Brrrr, siaubas, ane? Kai visi, tiksliau visos, džiaugėsi galėdamos pasirinkti tokias įdomias šalis kaip Suomija, Vokietija, Prancūzija ir taip toliau, aš nusprendžiau pasigaminti sau deserto ir ėmiausi analizuoti archyvų teisinį reglamentavimą…… Jamaikoje. Oooo tai bent smagumas buvo. Nors kai kalba pakrypsta link įstatymų negelbsti net Jamaika….

Ta proga visiems besidomintiems archyvistika (o tokių yra?) pateikiu ištraukėlę iš minėtojo referato:

Jamaika- Karibų jūros valstybė, nepriklausomybę sukūrusi tik 1962 metais. Iki tol ši valstybė buvo viena iš Jungtinės Karalystės kolonijų. [6] Ši priklausomybė Jungtinei Karalystei atsispindi visose Jamaikos gyvenimo srityse, ne išimtis ir archyvų sistema bei ją reglamentuojantys įstatymai, kuriuos sukurti padėjo iš Jungtinės Karalystės atvykę specialistai.

Patys jamaikiečiai savo archyvų sistemos ištakomis laiko dar 1659 metus, kada į šią salą atvyko britų kolonistai bei perėmė salos valdymą iš ispanų. Jamaika tapo viena iš Jungtinės Karalystės kolonijų, joje buvo sukurtas Salos sekretoriatas, kuris yra laikomas archyvų departamento pirmtaku.

Šis sekretoriatas nors ir vykdė archyvo funkcijas, tai yra kaupė dokumentus, tačiau veikė be juridinio užnugario, šalyje nebuvo jokių teisės aktų reglamentuojančių tokią veiklą.  1879 metais Salos sekretoriatas buvo panaikintas, visi jo sukaupti dokumentai bei funkcijos perduotos Salos dokumentų tarnybai, kuri buvo įsteigta pagal tais pačiais metais sudarytą Salos dokumentų įstatymą. [1] Taigi būtent tais metais ir atsirado pirmasis teisinis aktas, kuris reglamentavo dokumentų kaupimą, jų saugojimą ir kitas funkcijas, kurias atlieka archyvas. Deja tarnyba nesugebėjo įgyvendinti visų jai įstatymu pavestų funkcijų. Šios tarnybos dokumentai yra išlikę iki šių dienų.

Salos dokumentų tarnybos sukaupti dokumentai XX amžiaus viduryje buvo perduoti į Jamaikos institutą, kuriam vadovavo vyriausiasis šalies archyvistas Mr. Black. Būtent šio instituto pastangomis buvo suformuotas „Kolonijos archyvas“. 1950 metais, vėlgi instituto dėka, į Jamaiką buvo pakviestas Jungtinės Karalystės valstybinio archyvo viršininkas Hilary Jenkinson, kuris padėjo jamaikiečiams bei patarė jiems kaip reikia elgtis su turimais dokumentais. Šio instituto dėka buvo pradėti valstybinio Archyvų komiteto įkūrimo darbai. Šis komitetas buvo įkurtas 1953 metais, vadovaujantis 1879 metų archyvų veiklą reglamentuojančiu įstatymu. [1]

Beveik po dešimties metų Jamaika išsikovojo nepriklausomybę, tačiau kaip buvusi kolonija palaikė glaudžius ryšius su Jungtine Karalyste. Tais pačiais metais Jamaikoje buvo pastatytas pirmasis specialus pastatas, skirtas dokumentų archyvavimui, kuriame buvo saugojamas „Kolonijos archyvas“. Taigi Jamaika žengė pirmuosius žingsnius nuo paprasto, mėgėjiško link įstatymais reglamentuoto archyvavimo.

Beveik du dešimtmečius po išsikovotos nepriklausomybės Jamaika rėmėsi beveik šimto metų senumo įstatymų ir tik 1982 metais buvo priimtas modernus, archyvų veiklą reglamentuojantis „Archyvų įstatymas“. Šis įstatymas nustatė Jamaikos archyvo vaidmenį ir funkcijas, taip pat įkūrė savarankišką Archyvų departamentą. Šis departamentas yra įsikūręs Jamaikos sotinėje Kingstone, per beveik tris gyvavimo dešimtmečius keitėsi tiek jo pavadinimas, tiek pavaldumas vienai ar kitai ministerijai.

Šiuo metu šis departamentas vadinasi Jamaikos archyvų ir dokumentų departamentu, kuris yra prie Jamaikos informacijos, kultūros, jaunimo reikalų bei sporto ministerijos.  Departamentas turi keturis atskirus padalinius, tai:

  • Archyvų padalinys;
  • Vyriausybės dokumentų centras;
  • Audiovizualinių dokumentų padalinys;
  • Priėjimo prie informacijos padalinys.

Jamaikos archyvų ir dokumentų departamentui vadovauja „vyriausybės archyvistas“. Šiuo metu tai yra John Aarons, kuris departamentui vadovauja nuo 2002 metų.  Departamento tikslas yra išsaugoti bei supažindinti ateities kartas su šalies archyvuose turimais dokumentais, kurie gyvuoja įvairiose laikmenose, taip pat rinkti dabar kuriamus dokumentus bei vykdyti jų atranką, arba naikinti juos. [1] Archyvų veiklą reglamentuoja keturi pagrindiniai įstatymai, tai:

  • Archyvų įstatymas ( 1982 m.)
  • Archyvų taisyklės ( 1988 m.)
  • Priėjimo prie informacijos įstatymas (2002 m.)
  • Priėjimo prie informacijos taisyklės (2003 m. )

Taip pat archyvų veikloje svarbus „Autorinių teisių įstatymas“, kurį jamaikiečiai turi, tačiau Jamaikos archyvų ir dokumentų departamentas neišskyrė šio įstatymo kaip vieno iš pagrindinių, taigi šis įstatymas darbe nebus nagrinėjamas. <…>

: )))))))) Tai bent smagumas. O dabar rašau apie kažkokias fotografijas ir semiotikas, nu argi čia mokslas?

Reklama

One Comment to “Apie mokslą ir archyvistiką Jamaikoje”

  1. Labas. Ar vis dar turi šį referatą? 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: