Archive for rugsėjo, 2010

rugsėjo 29, 2010

Dienos citata “Apie pilietinio nepaklusnumo pareigą”

Šešerius metus nemokėjau jokių asmens mokesčių, kartą dėl to buvau vienai nakčiai patupdytas į kalėjimą; ir tuomet, spoksodamas į tas tvirto akmens dviejų ar trijų pėdų storio sienas, į pėdos storio duris iš medžio bei geležies ir į geležines grotas, užtveriančias šviesą, negalėjau atsistebėti kvailumu šios institucijos, mačiusios manyje tik mėsą, kraują ir kaulus, kuriuos reikia užrakinti. Stebėjausi, kad ji galiausiai padarė išvadą, jog šitaip galėčiau būti jai naudingiausias, ir niekuomet nepagalvojo pasinaudoti manimi kitokiu būdu. Supratau, kad jei tarp manęs ir kitų miestelėnų ir buvo akmens siena, kur kas sunkiau bus perlipti ar pralaužti tą kitą mus skiriančią sieną tol, kol jie nesugebės tapti tokie pat laisvi, koks buvau aš. Aš nė akimirkos nesijaučiau įkalintas, o tos sienos man atrodė nepateisinamas akmens ir skiedinio švaistymas. Jaučiausi tarsi vienintelis iš visų miestelėnų būčiau sumokėjęs savo mokestį. Jie aiškiai nežinojo, kaip pasielgti su manimi, tačiau elgėsi kaip prastai išauklėti žmonės. Jie klydo kiekvienu savo grasinimu ir kiekvienu pagyrimu, nes manė, kad labiau už viską trokštu būti kitoje šios akmens sienos pusėje. Negalėjau nesišypsoti matydamas, kaip stropiai jie užrakindavo duris mano apmąstymams, kurie juos išlydėdavo be leidimo ir kliūčių, o juk jie, tie apmąstymai, ir buvo patys pavojingiausi. Kadangi jie negalėjo pasiekti manęs, tai nusprendė nubausti mano kūną; visai kaip berniūkščiai, kai, negalėdami prieiti prie žmogaus, kuriam jaučia pagiežą, ima plūsti jo šunį. Mačiau, kad Valstybė yra puskvailė, baili kaip vieniša moteris, sauganti savo sidabrinius šaukštus, ir kad ji neskiria savo draugų nuo savo priešų, ir aš netekau paskutiniųjų mano pagarbos jai trupinių, ir pajutau jai vien gailestį.

Apie pilietinio nepaklusnumo pareigą / Henry David Thoreau. – Vilnius: Baltos lankos, 1999.

rugsėjo 26, 2010

Tuborg Green Night

Sveiki Tuborg`o PR specialistai. Šis įrašas yra sukurtas specialiai jums ir jūsų monitoringą atliekantiems kolegoms. Pateiksiu pastabas, kurios padės  ateityje surengti grandiozinius renginius, nors šis irgi buvo pakankamai grandiozinis.

Kol vyko Green night centre praleidau lygiai 43 minutes. Išlipus iš troleibuso nudžiugino tas “kaziukomugės” žmonių kiekis centre ir tos kraujo balos kas penki metrai. Po to išsikruvinęs batus jaučiausi daug agresyviau ir patraukiau link vienos (iš tų dviejų) vietos, kuri mane tą vakarą domino. Eiti sekėsi sunkiai nes būtent tą akimirką kai Saulė buvo maksimaliai kitoje žemės pusėje, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė jog pats laikas išjungti apšvietimą kai kuriose senamiesčio gatvėse. O toliau tai patys žinote kas dėjosi. Stūgavimai kai viena žmogbeždžionių grupuotė susitikdavo kitą žmogbeždžionių grupuotę (aaaaa, eeeeee, zdaroooova, kąąąą jūūūūūs, eeinam gert, alaus turit ir pan.). Nesuprantamas noras eiti ten kur kiti eina, argumentuojant tai “Px kad lieva, taigi prikooolas”. Per tokius prikolintojus patekti ten kur norėjau nepavyko. O kai einant per perėja švelniai rausvas BMW paspaudė akceleratorių ir bandė mane pavėžėti, nusprendžiau kad pats laikas traukti namo. Tiesa, pasivėžint visgi teko, taksi nusprendė kad aš per lėtai judu ir švelniu smūgiu paragino judėt greičiau. Nais. Matyt netolimoje ateityje kalbėjimo dovana bus pakeista vairavimo dovana. Kam tie žodžiai, kai ranka glamonėja pavarų svirtį. Ir t.t. ir t.t. Iš pradžių kaip ir džiugino tai jog tiek daug jaunų žmonių mieste ir pagaliau visi išlindo pasižmonėti, kita vertus jau senai buvau išlindęs iš savo šiltnamio ir buvau pamiršęs, kad pas mus ne tik daug jaunų žmonių, bet dauguma jų ypatingai “baisūs”. Šiaip gera akcija, dabar bent jau ilgam prisiminsiu už ką moku tuos 10 litų ir matau tuos malonius ir man artimus žmones man patinkančiuose koncertuose. Nes kitu atveju, taigi prikooooooolas, duodam tam lochui į galvą, juk prikooooooolas.

ps.o patarimas (kaip ir žadėjau) Tuborg komandai – neskaitykit tokių nesąmonių kaip šitas blogas.

rugsėjo 26, 2010

Mes buvome Vienoje

Anksčiau (daug daug anksčiau) kelionės (išskyrus reikalų tvarkymą) turėjo visai kitus tikslus ir kitokias formas. Jos trukdavo daug ilgiau, būdavo mažiau nuspėjamos, žmonės iš tiesų pamatydavo ir patirdavo kažką naujo, po to viskas išsivystydavo į pasakojimus ir legendas, svečios šalys neretai būdavo hiperbolizuojamos. Šiais laikais kelionės dažniausia turi aiškius tikslus ir planus. Kelionės metu vykdomi plane užsibrėžti tikslai, siekiama pamatyti objektus, kurie jau ne kartą matyti kitose medijose. Neretai objektai fotografuojami, taip kuriamas savas objekto atvaizdas (dažniausia kitose medijose gausu daug geresnės kokybės objekto atvaizdų), kuris atlieka tiesioginio įrodymo funkciją, jog objektas tikrai buvo pamatytas. Dažnai įrodymui sustiprinti šalia objekto pozuoja pats stebintysis. Taip įrodymas tampa praktiškai nenuginčijamu. Kurdami tokias fotografijas žmonės naudojasi per daug metų nusistovėjusias standartines pozas, kurios konotuoja buvimą svečioje šalyje bei užtikrina jog šalia esantys objektai iš tiesų buvo pamatyti.

„Mes buvome Vienoje“ standartinės turistinės fotografijos, įrodančios, jog iš tiesų mes buvome Vienoje.

http://www.facebook.com/#!/photo.php?pid=208824&id=127714830607820&ref=fbx_album

rugsėjo 24, 2010

Vienna Drum`n`Bass 10 metų jubiliejus

1)      Supratau kad užmiestis yra užmiestis, o centras yra centras ir užmiestis nėra centras.

2)      Sena skerdykla yra sena skerdykla ir dvasia ten tikrai skerdikliška.

3)      Austrai yra austrai ir net sename skvote, buvusioje skerdykloje įsirengę klubą pritaikė jį neįgaliesiems. (įsivaizduokit Kablį su įranga neįgaliesiems, įsivaizduojat?)

4)      Hip-Hopo stage buvo įdomu ir netikėta, bet austriškas D`n`B yra daug geriau negu austriškas Hip-hopas. Suprast lengviau.

5)      „Ar turime žolės“  vokiškai nuskambėjo praktiškai taip pat suprantamai kaip ir lietuviškai.

6)      Alus skanus kol nepradedi konvertuoti eurų į litus.

7)      Renginio pradžios laikas nieko nereiškia ir žmonių kiekis renginio pradžioje nieko nereiškia taip pat.

8)      Alternatyva sugeba susiorganizuoti tokį kokybišką garsą, kokio pas mus nesusiveikia net….niekas šiaip jau.

9)      Taukšt pataukšt.

10)  Rašyti apie renginį po kelių savaičių yra kvailas sprendimas.

This slideshow requires JavaScript.

rugsėjo 23, 2010

Vyrai ir moterys ir gelės. Kiek daug klausimų.

Aną dieną pastebėjau tikrai nelabai žavų jaunikaitį su dar mažiau žaviu plastikiniu IKI čežančiu maišeliu ir rože rankoje. Jis laukė. Labai nekantriai ir nedrąsiai. Visgi pamatęs jog aplink yra daugiau žmonių ranką su rože puolė slėpti už nugaros. Pamaniau gal mergina artėja ir nusprendė slėpti gėlę, kad padarytų jai staigmeną. Bet taip nebuvo. Mergina atėjo gerokai vėliau. Tada prisiminiau kitus panašius įvykius, kuomet vyrai slepia gėles, kiša juos į visokius maišelius, neduok dieve laikysi gėlę rankoj ir kas nors tai pamatys, taip ir rūpi kuo greičiau įteikti ją merginai ir atsikratyti kaži kažkokio gluminančio AUGALO. Kodėl taip yra? Gėda būt romantikais? Kodėl negėda alaus bonkę neštis rankoje, o va gėlę nešti damai tai jau gėda? Gal reikia sukurti alaus formos indą gelėms pernešti, tada vyrams bus mažiau gėda?

rugsėjo 21, 2010

Kai ranka nuslysta nuo konspektų [4 ypatinga dalis]

Ištikimas skaitytojas iškart prisimins šią rubriką ir mintimis bei keliais hiperlinkais sugrįš į nutolusią praeitį ir ne tokiam ištikimam skaitytojui paaiškins ką reiškia rankos nutolimas nuo konspektų. (štai ką: https://mantozauras.wordpress.com/2010/05/31/kai-ranka-nuslysta-nuo-konspektu-3-dalis-2/). Prasidėjus naujiems mokslo metams ši rubrika neabejotinai atsinaujins. Tačiau pirmą kartą šioje rubrikoje turime svečių. Taip pat pirmą kartą informacija pateikiama vizualiai. Taigi tiesiai iš Vienos universiteto, tiesiai nuo sienos, jų studentų meno kūrinys:

Ir taip patrynęs suolus ir sienas galų gale supranti, kad menkas skirtumas ar tu esi VU ar WU. Visomis prasmėmis.

rugsėjo 14, 2010

Nuo Klimto iki Basquaito ir truputis skerdyklos

image

Gaves Fridos Kahlo doze pamaniau kad kiti muziejai tikrai neverti mano demesio. Ignoravau juos kol draugai apgaule nusiviliojo i koki tai muzieju kampa. Keikiausi kaip isprotejes kol muziejus neismete visu koziriu: Basquait, Warhol, Banksy, Harring…eina sikt kaip man patiko. Po to visi dvarai buvo nuobodybe, net ir Klimtas nebetaip zavejo. Cyp cyp, tai tiek naujienu is muzieju grauzik….ai o po to buvau drum’n’bass tuse uzmiestyje esancioje senoje skerdykloje. Pasigyriau jau.

rugsėjo 10, 2010

Skirtingi kontekstai= Skirtingi lietuviai

Uzvakar pagalvojau kad stai miestas, kuriame susitikt lietuvi bus tikrai sunku. Ir ka. Vakar eidami su kolegom diskutavom apie lietuviska ziniasklaida ir jos ypatumus ir kazkur prie sviesoforo isgirdom LABA DIENA. Buvo malonu matyt tautiete, kuri lygiai taip pat apsidziauge matydama mus. Pakalbejom  apie gyvenima, megstamus miestus, darba ir ttttt. Po pietu su kolega ejom ir necenzuriskai keiksnojom kvaila bilietu aparata, kuris mus apgavo ir ateme kelis eurus ir netiketai sutikom kita LABA DIENA. Tik SIS baigesi kitokia istorija ir pasiguodimu kad mieste nera klubo grojancio rusiska muzika. UPS. Ka karksesi ta ir pasikviesi. Ps.sorry uz mazarastyste, tai pirmasis mano bloginimas is telefono.

rugsėjo 9, 2010

Paroda, kurioje supratau kas yra katarsis…

Taip. Tai tiesa, antraste nemeluoja. Vakar pagaliau galu gale turejau daugiau laisvo laiko ir nusivilkau paziureti Fridos Kahlo parodos, kaip tik pataikem ant happy hour ir viskas kainavo apgailetinus 3 eurus. Kazkaip ziauriai norejau pamatyti sia paroda, bet kazkur giliai proto pakampiuose kuzdejo abejone, ai, kas ta Kahlo, pompastika del kazi ko…ir priejau prie vieno darbo, prie kito, prie trecio…ir mane totaliai nurove. taip, kito zodzio negaliu rasti. Kiekvienas jos darbas yra toks unikalus ir toks savaip nuraunantis…neisivaizduoju kaip galima rasyt meno darbu recenzija, nes esu visiskai priblokstas ir suvazinetas sios parodos. per valanda nesugebejau apziureti visu darbu, tai kadangi turiu dar daug laiko planuoju grizti.pribloske ne tik jos darbai, bet ir fotografijos, kuriose uzfikstuota Frido. viskas taip keista, mistiska ir sunkiai suvokiama. kazkaip norejosi issisneket, papasakot tai ka maciau ir va nesigavo, nes tikrai zodziais viso to neissakysi. ps.bandau paguglint ir rast darba, kuris mane nuzude. radau, va: