Archive for 26 rugsėjo, 2010

26 rugsėjo, 2010

Tuborg Green Night

Sveiki Tuborg`o PR specialistai. Šis įrašas yra sukurtas specialiai jums ir jūsų monitoringą atliekantiems kolegoms. Pateiksiu pastabas, kurios padės  ateityje surengti grandiozinius renginius, nors šis irgi buvo pakankamai grandiozinis.

Kol vyko Green night centre praleidau lygiai 43 minutes. Išlipus iš troleibuso nudžiugino tas “kaziukomugės“ žmonių kiekis centre ir tos kraujo balos kas penki metrai. Po to išsikruvinęs batus jaučiausi daug agresyviau ir patraukiau link vienos (iš tų dviejų) vietos, kuri mane tą vakarą domino. Eiti sekėsi sunkiai nes būtent tą akimirką kai Saulė buvo maksimaliai kitoje žemės pusėje, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė jog pats laikas išjungti apšvietimą kai kuriose senamiesčio gatvėse. O toliau tai patys žinote kas dėjosi. Stūgavimai kai viena žmogbeždžionių grupuotė susitikdavo kitą žmogbeždžionių grupuotę (aaaaa, eeeeee, zdaroooova, kąąąą jūūūūūs, eeinam gert, alaus turit ir pan.). Nesuprantamas noras eiti ten kur kiti eina, argumentuojant tai “Px kad lieva, taigi prikooolas“. Per tokius prikolintojus patekti ten kur norėjau nepavyko. O kai einant per perėja švelniai rausvas BMW paspaudė akceleratorių ir bandė mane pavėžėti, nusprendžiau kad pats laikas traukti namo. Tiesa, pasivėžint visgi teko, taksi nusprendė kad aš per lėtai judu ir švelniu smūgiu paragino judėt greičiau. Nais. Matyt netolimoje ateityje kalbėjimo dovana bus pakeista vairavimo dovana. Kam tie žodžiai, kai ranka glamonėja pavarų svirtį. Ir t.t. ir t.t. Iš pradžių kaip ir džiugino tai jog tiek daug jaunų žmonių mieste ir pagaliau visi išlindo pasižmonėti, kita vertus jau senai buvau išlindęs iš savo šiltnamio ir buvau pamiršęs, kad pas mus ne tik daug jaunų žmonių, bet dauguma jų ypatingai “baisūs“. Šiaip gera akcija, dabar bent jau ilgam prisiminsiu už ką moku tuos 10 litų ir matau tuos malonius ir man artimus žmones man patinkančiuose koncertuose. Nes kitu atveju, taigi prikooooooolas, duodam tam lochui į galvą, juk prikooooooolas.

ps.o patarimas (kaip ir žadėjau) Tuborg komandai – neskaitykit tokių nesąmonių kaip šitas blogas.

26 rugsėjo, 2010

Mes buvome Vienoje

Anksčiau (daug daug anksčiau) kelionės (išskyrus reikalų tvarkymą) turėjo visai kitus tikslus ir kitokias formas. Jos trukdavo daug ilgiau, būdavo mažiau nuspėjamos, žmonės iš tiesų pamatydavo ir patirdavo kažką naujo, po to viskas išsivystydavo į pasakojimus ir legendas, svečios šalys neretai būdavo hiperbolizuojamos. Šiais laikais kelionės dažniausia turi aiškius tikslus ir planus. Kelionės metu vykdomi plane užsibrėžti tikslai, siekiama pamatyti objektus, kurie jau ne kartą matyti kitose medijose. Neretai objektai fotografuojami, taip kuriamas savas objekto atvaizdas (dažniausia kitose medijose gausu daug geresnės kokybės objekto atvaizdų), kuris atlieka tiesioginio įrodymo funkciją, jog objektas tikrai buvo pamatytas. Dažnai įrodymui sustiprinti šalia objekto pozuoja pats stebintysis. Taip įrodymas tampa praktiškai nenuginčijamu. Kurdami tokias fotografijas žmonės naudojasi per daug metų nusistovėjusias standartines pozas, kurios konotuoja buvimą svečioje šalyje bei užtikrina jog šalia esantys objektai iš tiesų buvo pamatyti.

„Mes buvome Vienoje“ standartinės turistinės fotografijos, įrodančios, jog iš tiesų mes buvome Vienoje.

http://www.facebook.com/#!/photo.php?pid=208824&id=127714830607820&ref=fbx_album