Archive for spalio, 2010

spalio 31, 2010

Šlapdriba ar kruša?

Niekaip negaliu išsirinkti šlapdriba ar kruša. Iš pradžių maniau kad tikrai šlapdriba ir joks kitas variantas netiko ir netgi kitas variantas nebūtų buvęs svarstytinas. Bet po to sugalvojau kad gal ir kruša. O gal šlapkruša. Arba krušdriba. Oj ne, krušdriba skamba per daug…..hm..taip per daug. Bet juk ir yra per daug. Tai va, nuspręsta- KRUŠDRIBA.

Tai va, baigėsi savaitė, kurią užbaigiau ir supratau kad mano galvoje tikra krušdriba. Viskas veikia veikia veikia, sukasi mazgai galvoje ir po to ateina toks momentas, tokia krušdriba, pokšt. Ir tada dauno avinėlio žvilgsnis puošia. Gal nelabai tinkami terminai, bet tikrai nežinau kokie kiti pavadinimai tiktų. Tai ačiū dievui kad ketvirtadienį sugebėjau nusibaladoti į Havaną ir apsimetęs koncertuojančios grupės nariu pasilinksminti su filikais ir fizologėm. Šiaip buvo nelinksma, kol neužgrojo (nepamenu pavadinimo) faina grupė. Taaaip seniai gyvai girdėjau SKA, kad tiesiog pakvaišau ir tas lengvas ir kultūringas poginimasis ir skankinimas. Ech, tobula akimirka. Po to prasidėjo cirkai. Numigau valandąsupuse. Duše užsnudau, bet į darbą spėjau. Labas rytas sušukau ir įgriuvęs į kabinetą ir po to po pietų. Juokingiausia tai kad po pietų atėjęs pamaniau kad dabar tikrai rytas. Būtent tą akimirką supratau kad blogai. O po to…fak….Per tą krušdribą galvoje pamečiau giją ir sugroviau visą naratyvą. Šiandien nufotkinau kaip močiutė papjovė gyvą karpį. Taip simboliškai- vėlynių išvakarėse. Ir pamatęs tą kraujo, pelekų ir kruvinų rankų (su peiliu) šokį supratau kodėl aš nevalgau to kas prieš tai turėjo akis. Ir tada (po kokių 8 val.) paklausiau Mind`s Disorder dainą, kuri mano kompe vadinasi lewdmyt.wav (prisegu dainą) (ps.dainos prisegti nepavyko). Kokia gi sąsaja tarp tų dviejų istorijų? Ogi ta kad močiutė koridoriuje pakeitė lempą ir išmetė senąją, kuri man taip smarkiai patiko. Sakė „ai tai gi sena, nusibodusi, sovietinė, morališkai pasenusi, nesąmoninga“ (gal taip pažodžiui ir nesakė, gal aš čia pagrąžinu). Bet kodėl ją išmest reikėjo aš nesuprantu. Mėgau ją, kadaise esu nufotkinęs. Štai sovietinio namų dekoro stebuklas:

Reziume, suma sumarum, išvad išvadarum: noriu gyvent negyvenamoj saloj (va kokiu oksimoronu baigiu šią dejonę).

Reklama
spalio 30, 2010

Stebuklinga kėdė

Patiko.

spalio 27, 2010

Personalinis dviratis

Paversk savo dviratį asmeniniu parašu!

This slideshow requires JavaScript.

Truputi lengvų metalo darbų ir pilnas miestas dviračių Antanų, Biručių, Kazimierų, Rasų ir t.t.

Dviračiai rasti: http://www.typographyserved.com/

Žymos: , , , , ,
spalio 27, 2010

Vertėjos pokštai

Prisiminiau o po to pagalvojau. Iš pradžių prisiminiau juokingą pokštą, kurį išvydau prieš kažkiek dienų lankydamasis filmo apie projektą „Gyvas vyšnių sodas“ (pagal Čechovą) kažkokiam tai ale pristatyme. Kaip supratau tai buvo festivalio Sirenos programos dalis, iš tiesų menkai ką supratau nes paskutinę akimirką buvau ten deleguotas. Labai įdomus projektas ir man tikrai patiko jo pristatymas ir pats filmas, bet papasakot norėjau kitką. Apie projektą ir aplamai patį filmą bei daugiau info rasite čia: www.cherryorchard.eu

2 dalis. Kitkas

Pagalvojau, kad blogą prisimenu kai noriu apie ką nors paverkšlenti. Tai gerai kad retai kada panaudoju jį šiam savo norui įgyvendinti, nes visai jau nieko gero iš blogo neliktų. O papasakot norėjau apie vertėjos pokštus filmo pristatymo metu. Buvo taip: kadangi filmo režisierius suomis, o publikoje matyt taip pat buvo anglakalbiečių, tai viską ką sakė projekto sumanytojas (lietuvis) vertėja vertė į lietuvių kalbą, po to atvirkščiai, po to į anglų, po to į lietuvių, po to vėl ir kai suomis angliškai pasakė „tie kurie nesupranta lietuviškai (nes filmas lietuvių kalba) galite nesijaudint, nes šalia bus subtitrai angliškai…“. Tai vertėja gražia lietuvių kalba visa tai išvertė į dar gražesnę lietuvių kalbą. Taigi įsivaizduokit, vertėja (kaip ir minėjau) gražia lietuvių kalba sako: „Tie kurie nesupranta lietuviškai galite nesijaudint…“. Va taip vat. Juokinga buvo.

spalio 21, 2010

15 įdomiausių laidojimų paslaugas teikiančių įmonių pavadinimų

Turėdamas laisvą minutę pasiknisau įmonių kataloge ir atrinkau 15 įdomiausių laidojimų paslaugas teikiančių įmonių pavadinimų. Jeigu dėl paskutinių vietų galima pasiginčyti, tai pirmosios trys, medalininkės, abejonių nekelia.

1.       KELIONIŲ PASAULIS, UAB

2.       PALŪŽUSI TUJA, IĮ

3.       NUTRŪKUSI STYGA, G. Tumosienės ritualinių paslaugų namai

4.       KAPINETA, UAB

5.       VELIONA, R. Krivicko įmonė

6.       GRAUDUVA, UAB

7.       AMŽINYBĖS SALA, R. Gudėno įmonė

8.       LIŪDESIO AŠARA, UAB

9.       ŠERMENA, R. Bružienės įmonė

10.   GAILESTIS, UAB

11.   ATJAUTA, UAB

12.   JUODOJI ROŽĖ, IĮ

13.   PASKUTINYSIS SUDIEV, I. Skorupskienės firma

14.   SKAUSMO UŽUOVĖJA, UAB

15.   SUSTOJĘS LAIKAS, UAB

spalio 20, 2010

46 tonos marihuanos

Štai taip buvo naikinama viena didžiausių (46 tonos) kontrabandinės marihuanos siuntų. ps. Kareiviai net būgnais užgrojo :))))

Nuotraukos: REUTERS/Jorge Duenes ir AP Photo/Guillermo Arias

spalio 16, 2010

Paslaugos pagal savaitės dienas

Šiandien pagaliau prisiverčiau ištraukti iš kuprinės visą kalną susikaupusių juostelių ir pagaliau nusprendžiau nuvežti jas į ryškinimo punktą. Taip jau sutapo jog esu Utenoje, o čia kaip žinia juostas ryškinti galima daug pigiau ir greičiau. Tačiau vos tik įėjau į minilabą supratau kad dyl`o nebus. Po to pašnekėjęs su minilabo šefu išsiaiškinau, kad Utenoje šiuo metu juostų neryškina niekas, tik jie vieni ir tik antradieniais. Įdomu, ane? Liūdnas išėjau. Pažiūrėjau į pilną kišenę juostų (kelių mėnesių sankaupa) ir supratau, kad vienas norėjau išryškinti tiek juostų, kiek šiuo metu ryškina visas Utenos miestas per kelis mėnesius. Kelis kart liūdniau. Ir vis dar kankina ta neviltis ir klausimas…kodėl antradieniais?

spalio 11, 2010

Bim-Bam vaikystė

Vakar parduotuvėje pamačiau ir nostalgiškai priėjau prie seniai nepastebimomis tapusių lentynų. Jose kalnai loterijos bilietų: Keno loto su savo bim-bam funkcija, Jėga I, Jėga II ir t.t. Iš kart prisiminiau vaikystę ir kaip ir tais senais laikais įsidėjau kelis bilietus į kišenę. Vėliau jie tapo bilietais į sėkmę susipažįstant su žmonėmis bei dalinantis atsiminimais iš vaikystės. Maniškė istorija tokia:

Tai buvo pirmieji nepriklausomos Lietuvos metai. Aš buvau mažas, sovietmetį atsiminiau tik iš spragėsių prie universalinės parduotuvės, Eskimo ledų bei žaisliniais tapusių rublių. Visa kita buvo nauja ir kartu su valstybe žengiau pirmuosius žingsnius. Tiksliai nepamenu kurie tai buvo metai, tik pamenu kad visos naujovės buvo pasitinkamos su padidintu dėmesio kiekiu. Kapitalizmo dovanoti ne tik bulvių traškučiai ar „sifonas“ tapo tuos laikus atspindinčiais artefaktais. Pavyzdžiui pirmieji serialai galėtų būti puikiu to meto atspindžiu, nes jie sukūrė tokį ažiotažą valstybėje, jog buvo svarstoma galimybė išgalvotiems veikėjams statyti paminklus. Taip pat paveikė ir pirmosios nepriklausomos loterijos, kurios tapo neįtikėtinų galimybių simboliais. Bet aš buvau vaikas ir man reikėjo laisvės ir iš gyvenimo pasiimti viską ką tik galėjau. Kaip paaiškėjo tokiems vaikams kaip aš, kaip daugelis, tais laikais svarbu buvo pasiimti viską ką gali gauti nemokamai. Tai buvo kiti laikai nei dabar, nemokamai negalėjai gauti praktiškai nieko. Ir tas vienintelis daiktas, kurį galėjai ateiti, pasiimti ir turėti tapo Keno Loto, Jėga ir kiti panašūs loterijos bilietai. Vaikai juos vogė kaip pamišę. Ir…..tiesiog mėtydavo arba tiesiog turėdavo (ir tiek). Buvo netgi tokie konkursai: „kas prisirinks kuo daugiau bilietų“. Kūrenome laužus, kai kas netgi bandė rūkyti šiuos bilietus, nes jie nedega, o puikiai smilksta. Vėliau išdrįsom sudalyvauti loterijoje – penkiasdešimt centų minimali, o vaikui vienintelė įmanoma suma su kuria bandydavom paimti laimę į rankas. Kartais pavykdo, dažniausia ne. Ir tuomet vėl prisikraudavome pilnas kišenes bilietų ir skubėjome džiaugtis vaikyste.

spalio 11, 2010

Sveikas, juodasis pirmadieni…

Rudens laikas galėtų būti nustatomas šiandien atsukant vieną dieną atgal ir paskelbiant jog šiandien dar vienas sekmadienis. O kodėl ne?

spalio 11, 2010

Arklio gaila ir istorikai Bermuduose

Nei aš istorikas, nei toooooooli gražu ne pirmakursis, bet trečiadienį visgi sugebėjau atsidurti Bermuduose vykusiose pirmakursių istorikų krikštynose (afterpartyje tiksliau). Iškart prisiminiau savo pirmą kursą ir savo krikštynas, kurios vyko kultiniame klube INTRO ir vien ko verta ta vieta, bet ne apie tai….O apie ką? Kai gerai pagalvoji nėra ten ką daug pasakoti, kalnas girtų pirmakursių, keli vyresni, keli ne į temą ir visi bando būti linksmi (kaip kas supranta buvimą linksmu). Kam linksma gerti alų prie stalo ir šikną pakelti tik nuėjimui į tualetą, kad po to galėtų vėl gerti alų. Kitiem įdomu kiti dalykai. Tretiem treti. Įdomiausia tai, jog ketvirtiems įdomūs ketvirti dalykai. Bet vėl aš ne apie tai. O apie ką? Ogi visai Lietuvai iki skausmo nežinoma grupė Arklio galia, kuri kartais pakeičia savo pavadinimą ir sudėtį iki Lietuvai priimtinesnio apvadinimo Arklio gaila, pirmą kartą atliko kūrinį, SU FONGRAMA (nes „pagal fonogramą“ kūrinio jie neatliko)

O štai čia pridedu dar pora video failų. Pirmasis (realiai antrasis) tai Arklio galios trys minutės (iš tikrųjų 1 minutė) iki scenos ir nusiteikimas koncertui.

Antrasis tai ilgametražis, pilnasiužetis, kovinis veiksmo drama „Kaip toks čiuvas klausė kaip tokia Arklio galia groja“.

Kaip sako bulgarai: jeigu jau mobilusis filmuoja, tai ir filmuosiu kol kortelėje yra vietos. Pys.