Archive for 11 spalio, 2010

11 spalio, 2010

Bim-Bam vaikystė

Vakar parduotuvėje pamačiau ir nostalgiškai priėjau prie seniai nepastebimomis tapusių lentynų. Jose kalnai loterijos bilietų: Keno loto su savo bim-bam funkcija, Jėga I, Jėga II ir t.t. Iš kart prisiminiau vaikystę ir kaip ir tais senais laikais įsidėjau kelis bilietus į kišenę. Vėliau jie tapo bilietais į sėkmę susipažįstant su žmonėmis bei dalinantis atsiminimais iš vaikystės. Maniškė istorija tokia:

Tai buvo pirmieji nepriklausomos Lietuvos metai. Aš buvau mažas, sovietmetį atsiminiau tik iš spragėsių prie universalinės parduotuvės, Eskimo ledų bei žaisliniais tapusių rublių. Visa kita buvo nauja ir kartu su valstybe žengiau pirmuosius žingsnius. Tiksliai nepamenu kurie tai buvo metai, tik pamenu kad visos naujovės buvo pasitinkamos su padidintu dėmesio kiekiu. Kapitalizmo dovanoti ne tik bulvių traškučiai ar „sifonas“ tapo tuos laikus atspindinčiais artefaktais. Pavyzdžiui pirmieji serialai galėtų būti puikiu to meto atspindžiu, nes jie sukūrė tokį ažiotažą valstybėje, jog buvo svarstoma galimybė išgalvotiems veikėjams statyti paminklus. Taip pat paveikė ir pirmosios nepriklausomos loterijos, kurios tapo neįtikėtinų galimybių simboliais. Bet aš buvau vaikas ir man reikėjo laisvės ir iš gyvenimo pasiimti viską ką tik galėjau. Kaip paaiškėjo tokiems vaikams kaip aš, kaip daugelis, tais laikais svarbu buvo pasiimti viską ką gali gauti nemokamai. Tai buvo kiti laikai nei dabar, nemokamai negalėjai gauti praktiškai nieko. Ir tas vienintelis daiktas, kurį galėjai ateiti, pasiimti ir turėti tapo Keno Loto, Jėga ir kiti panašūs loterijos bilietai. Vaikai juos vogė kaip pamišę. Ir…..tiesiog mėtydavo arba tiesiog turėdavo (ir tiek). Buvo netgi tokie konkursai: „kas prisirinks kuo daugiau bilietų“. Kūrenome laužus, kai kas netgi bandė rūkyti šiuos bilietus, nes jie nedega, o puikiai smilksta. Vėliau išdrįsom sudalyvauti loterijoje – penkiasdešimt centų minimali, o vaikui vienintelė įmanoma suma su kuria bandydavom paimti laimę į rankas. Kartais pavykdo, dažniausia ne. Ir tuomet vėl prisikraudavome pilnas kišenes bilietų ir skubėjome džiaugtis vaikyste.

11 spalio, 2010

Sveikas, juodasis pirmadieni…

Rudens laikas galėtų būti nustatomas šiandien atsukant vieną dieną atgal ir paskelbiant jog šiandien dar vienas sekmadienis. O kodėl ne?

11 spalio, 2010

Arklio gaila ir istorikai Bermuduose

Nei aš istorikas, nei toooooooli gražu ne pirmakursis, bet trečiadienį visgi sugebėjau atsidurti Bermuduose vykusiose pirmakursių istorikų krikštynose (afterpartyje tiksliau). Iškart prisiminiau savo pirmą kursą ir savo krikštynas, kurios vyko kultiniame klube INTRO ir vien ko verta ta vieta, bet ne apie tai….O apie ką? Kai gerai pagalvoji nėra ten ką daug pasakoti, kalnas girtų pirmakursių, keli vyresni, keli ne į temą ir visi bando būti linksmi (kaip kas supranta buvimą linksmu). Kam linksma gerti alų prie stalo ir šikną pakelti tik nuėjimui į tualetą, kad po to galėtų vėl gerti alų. Kitiem įdomu kiti dalykai. Tretiem treti. Įdomiausia tai, jog ketvirtiems įdomūs ketvirti dalykai. Bet vėl aš ne apie tai. O apie ką? Ogi visai Lietuvai iki skausmo nežinoma grupė Arklio galia, kuri kartais pakeičia savo pavadinimą ir sudėtį iki Lietuvai priimtinesnio apvadinimo Arklio gaila, pirmą kartą atliko kūrinį, SU FONGRAMA (nes „pagal fonogramą“ kūrinio jie neatliko)

O štai čia pridedu dar pora video failų. Pirmasis (realiai antrasis) tai Arklio galios trys minutės (iš tikrųjų 1 minutė) iki scenos ir nusiteikimas koncertui.

Antrasis tai ilgametražis, pilnasiužetis, kovinis veiksmo drama „Kaip toks čiuvas klausė kaip tokia Arklio galia groja“.

Kaip sako bulgarai: jeigu jau mobilusis filmuoja, tai ir filmuosiu kol kortelėje yra vietos. Pys.