Tą popietę šviesią aš po stogu lipau…

Vieną kartą vieną valandą viena minutė nevienas vaikščiojau vienos labai senos bažnyčios stogais, landžiojau po palėpes, bokštus, tamsias erdves, įtartinas skyles ir kitokias baisias vietas. Nesuvokiamas jausmas. Kai matai aukštai aukštai esančius bažnyčios kupolus, visas tas erdves ir įsivaizduoji kad ten aukštai aukštai turbūt ir yra dangus, o iš tikro ten dar aukščiau nei tas aukštis yra kažkoks tamsus ir visai kitoks pasaulis. Koks? Slapta siūlau užmesti akį į kelias nuotraukas ką gi aš mačiau tame kitame pasaulyje.

This slideshow requires JavaScript.

Reklama

2 Komentaras to “Tą popietę šviesią aš po stogu lipau…”

  1. Wow. aš vis svajojau į bažnyčios bokštus užlipti.kaip čia tau taip pasisekė?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: