8:00. Rytas. Išlipę iš troleibuso einame į darbą. Kertam aplinkkelį ir einam pro Mindaugo paminklą, visai jam už nugaros.
Mane tikrai sudomina viena mintis ir aš klausiu:
– O ką darytum jeigu dabar Mindaugas atsisuktų ir žvilgteltų į mus?
a) Grįžtum namo ir bandytum išsimiegot.
b) Vis tiek eitum į darbą.
c) Skambintum tarnybom?
– Hm, manau eičiau į darbą, paskambinčiau tarnybom ir grįžčiau namo. Iš namų skambint juk brangu.
– Nu jooo. Bet įsivaizduoju, kad po to namo tikrai negrįžtum, o atvažiavę tarnybos tave pasiimtų. Ir šiaip, įsivaizduok tokį skambutį: sveiki, ką tik mieste atsisuko Mindaugas. Kaip tai koks, KARALIUS MINDAUGAS!
– O žiūrėk, valdovų rūmai beveik sujungti su katedra.
– Jooo, galėtų dar su Gedimino pilim sujungti.
– Ir dar gynybinę sieną atstatyt.
– Galėtų visas sienas, viską atstatyt kas tik buvo. Įsivaizduoji čia ir XVIII a. siena ir ten pat XV a. viskas viename. Juk mes mėgstam atstatyt.
– Būtų nerealu.
Jau ir taip pakankamai nerealu.
