Archive for vasario, 2011

vasario 28, 2011

Pasakos Širdžių ėdikas

Anądien užsukau į Pasaką ir sužiūrėjau Širdžių ėdiką. Jau seniai taip gerai besijuokiau. Aišku siužeto banalumui ribų nėra, tačiau darbingos savaitės pabaigos vainikavimui šis filmas nuostabiai tinka. Visi žiūrovai buvo patenkinti, šluostėsi juoko ašaras ir iki pat tualeto dalinosi įspūdžiais ir džiaugsmais.

Tiesa, filmas prancūzų kalba, tai neprimatantieji ir nedagirdintieji prancūziškai pasiimkit titrinius akinius.

Reklama
vasario 28, 2011

SEB`o linkėjimai

Neatsiuntė nieko gero. Copy/paste pranešimas, jokio kūrybiškumo, jokių pastangų, jokios dainos…nuobodybės!

vasario 27, 2011

Balsavau…

Pakėlęs akis į kandidatų sąrašą iš pradžių puoliau isteriškai juoktis, o paskui ir panikuot. Jau daug metų mane neramino klausimas, o ką gi veikia tie mano laikų mokyklos bendraamžiai, kurie buvo pagarsėję “banditai“, dvejetukininkai, kekšės ir kiti. Visada maniau, kad dauguma emigravo. Pasirodo nebūtinai, dauguma kandidatuoja, ale “progresyvus jaunimas“. Jeigu jau tokie laimės ir imsis kažką spręsti, tai tada verčiau sieksiu PhD Kinijoje studijuodamas marksizmą…arba su Snaigės šaldytuvu gelbėsiu tirpstančius ledynus…

Žymos:
vasario 27, 2011

Linkėjimai SEB bankui

Ačiū mielas banke!!!

ps. įdomu kokią dainą atsiųs. Ar tiesiog puls teisintis ir baksnos į niekam neįdomias jų lenteles su kvailom priešistorinėm taisyklėm? Balsuojam!

vasario 25, 2011

Noriu Pew pew pew

Geriausias šios dienos atradimas yra žaidimas PEW PEW PEW!

KAIP NORĖČIAU BŪTENT DABAR SUŽAISTI PEW PEW PEW 🙂

vasario 25, 2011

Apie saiką…

Susirenka bendradarbiai po darbo. Būna kartu, socializuojasi, team buildina, beer drinkina ir viskas yra labai puiku. Bet vat ima ir nejaučia tos ribos kada jau viso to gana ir galima eit namo. Tai kai išeini namo ir visi piktai žiūri koks tu čia ne fainas ir nesocialus ir neabejotinai apkalba po to tai iš ties pasijunti lievai. Bet kitą dieną išgirsti, kad nuo to ilgo buvimo, tų pratęsimų ir važiavimu kartu link namų, nors ir nevisai pakeliui, jie vienas kitą užknisa, nemėgsta ir aplamai reik privengt. Tai va, SAIKO REIKIA, sako senolis m. ir eina į savaitgalį ilsėtis.

ps. čia pusiau tikrai istorija, vardai neminėti stengiantis apsaugoti žmones, tačiau esant pageidavimui galima paminėti. Tik kai kurios detalės pridėtos ir pasakojimas neabejotinai yra stipriai pagražintas ir tie pagražinimai prasilenkia su realybe, todėl šio pasakojimo kaip pavyzdžio naudojimas nebūtų teisingas. Ir aplamai,,,….nu(t)rūko mintis. Au revuar!

vasario 25, 2011

Nemokamas spektaklis troleibuse

Vakaras. Tamsu ir šalta. Drebėdamas įlipau į troleibusą ir lyg tikras blogiukas atsisėdau ant galinės troleibuso sėdynės. Prieš mane kaip ant delno viso troleibuso pakaušiai ir keturios vietos bei trys jose sėdėję žmonės žvelgiantys tiesiai į mane. Ir nelauktai kažkas prasidėjo. Iš pradžių jautėsi toks keistas intymumas. Vakaro tamsa ir šalia vienas kito esantys nepažįstamieji lyg ir lengvai dairėsi, tačiau aplinkui buvo tiek daug energijos ir ji buvo kiek kitokia. Vėliau ėmiau nužiūrinėti priešais esančius žmones ir pamačiau jog jie visi lyg kokie personažai asmeniniame gyvenimo mini spektaklyje. Kairėje, šalia lango sėdėjo niekuo neišskirtinė mergaitė. Ji tiesiog sėdėjo, tačiau jos veide matėsi įtampa, ji šiek tiek dairėsi, tačiau tuo pat metu karts nuo karto užmiginėjo. Šiaip ganėtinai keista, kaip įsitempęs žmogus gali taip lengvai užmiginėti? Šalia jos sėdėjo apie 30 metų vyriškis. Jis visą laiką kažką rašė ant mažų lapelių ir po to kai kuriuos plėšė. Po to ėmė traukti kitus lapus iš kišenės ir juos taip pat ėmė plėšyti. Jis taip buvo įnykęs į tą rašymo/plėšymo žaidimą, atsiskyrė nuo viso pasaulio ir aplinka troleibuse jam neegzistavo. Tačiau įdomiausias personažas sėdėjo visai priešais mane. Visai graži mergaitė pusė kelio buvo patempusi lūpą ir nuolatos verkė. Po to staigia pradėjo juoktis, isteriškai juoktis. Tas juokas buvo toks keistas ir nematytas. Keisčiausia jog ji visą laiką žiūrėjo į niekur. Bandžiau sugauti jos žvilgsnį, pamatyti tai į ką ji žiūri, tačiau buvo sunku suprasti ką taip intensyviai ji stebi. Stotelėje staiga iššoko ir nubėgo ir visas performansas nutrūko. Išlipęs iš troleibuso pasijaučiau lygiai taip pat, kaip jautiesi išėjęs iš gero spektaklio. Tik šįsyk spektaklis buvo be žodžių, su tikrais personažais ir ypatingai tikromis istorijomis…Keista…Aišku aprašymas skamba pakankamai nuobodžiai, nes jokiais žodžiais nenusakysi vien tos milžiniškos energijos sklidusios iš tų niekada gyvenime nematytų žmonių.

vasario 21, 2011

Pirmadienio vaizdai

Pirmadienis pirmadieniškai pirmadino pirmadienio vaizdų.

This slideshow requires JavaScript.

Žymos:
vasario 21, 2011

Pašniukštinėkime po knygų krepšius…

Kaip sakė aplinka „visai jau tu čia BEVEIK nieko ĮDOMAUS toj mugėj nenusipirkai“. Išsitraukiau viską iš maišų ir supratau, kad įdomios knygos liko neperskaitytos dar iš pernai metų, o šiais metais nugalėjo profesiniai interesai. Atskleidžiu kortas (t.y. knygas), viliuosi atskleisi ir tu:

A.J. Greimas – Struktūrinė semantika (profesinis interesas. Nu gerai jau gerai, perskaitysiu tą Greimą, kad jau čia taip visi alpstat nuo jo);

K. Nastopka – Reikšmių poetika: semiotikos bandymai (profesinis interesas. Kažką naudingo radau turinyje, nepamenu ką);

S. Žukas – Teksto gilumas (profesinis interesas ir pirmą kartą radau tai ko man reikia lietuviškai! Prieš pradėdamas skaityti buvau nusivylęs savo žinių bagažu ir jaučiausi pusėtinu idiotu, tačiau perskaitęs reikalingą straipsnį, supratau, kad veltui nusivyliau ir turiu krūvą parako >:D)

S. Žadan – Anarchy in UKR (baisiai patiko Žadan`o „Depeche mode“, tai perkėliau gerą nuomonę ir viltis ir į šį jo kūrinį, žiūrėsim ar ne veltui)

50 Photographers You Should Know (kitos profesijos interesas. Baisiai jau pigiai kainavo ir visai patiko tai ką joje pamačiau)

Al Gore – An inconvienent true (kainos ir įdomumo santykis suveikė taip, kad kol drąsinau save ir įtikinėjau, kad visai verta ir įdomu, mano sapaliones išgirdęs jaunuolis puolė pirkt šią knygą net nesupratęs kas tas Al Gore ir apie ką šita knyga. Paėmėm paskutinius du egzempliorius, žiūrėsim).

Žymos:
vasario 21, 2011

Šiandien taip elegantiškai girgžda…

Kaip niekada gerai išsimiegojęs kulniavau (o gal pėdinau?) į darbą. Nors ir ne ta koja pirma žengiau ant sniego, bet malonus girgždesys žiemos tyloje mane ypatingai pradžiugino. Kaip ir dar keli milijonai šios planetos gyventojų aš tiesiog dievinu girgždančio sniego garsą. Tas garsas ir tapo šio ryto simboliu. Sniegas taip maloniai girgždėjo, jog nusprendžiau minti savo alternatyvų taką ir klausyti savo sukurto girgždėjimo. Ir nesuklydau. Nukastas ir išmindžiotas takas girgždėjo taip pavargusiai ir vienodai, lyg kareivių kuopos žygiavimas. O mano naujai minamas takas už nukasto tako ribų buvo autentiškas  tiek pėdų dydžiu bei išdėstymu, tiek girgždėjimu…aišku kitą rytą to tako nebebus, jis bus arba paslėptas po sniegu arba sujungtas su bendru taku. Ir arba susitaikysiu ir eisiu pramindžiotu taku kaip ir visi, arba brėšiu naują taką, vis tolimesnį ir vis labiau alternatyvų. Ir taip kiekvieną rytą…