Apie “kabėjimą” parodose ir muziejuose

Pirmasis debiutas parodose buvo toks studentiškas. VU organizavo kokį tai konkursą ir jos dalyvių darbai buvo iškabinti universitete. Džiugina tai ar ne, bet vieną mano nuotrauką kažkas iš tos parodos pavogė. Visgi siečiau tai ne su nuotraukos gerumu, o su nuotraukos turiniu (mergaičių apseilėtas kambarioko portretas). Antra paroda buvo solidi (su atidarymu). Už 10 litų dalyvio mokestį patekau ne tik į Prospekto galeriją, bet ir į knygą (laimėjau knygą ir kalną dėmesio). Po to buvo Los Angeles, paroda, kurios nemačiau, bet turiu patikėt organizatoriais, kad mano nuotrauka ten kabojo.  Ketvirtasis kartas atsitiko prieš pora savaičių. Gavau e-mailą, kad tapau runneriu-up. Laimėjau paguodos prizą. Paguodos tikrai reikėjo (žinant, kad pirma vieta gavo kelionę į Braziliją). Tačiau kai gerai pagalvojau muziejinė/parodinė kartelė užkilo taip aukštai, kad turbūt vargiai ar kada dar taip pasiseks. Tiksliai nežinau, bet turbūt paroda jau nukabinta. Tačiau prie savo tradicinės panegirikos (tam šis blogas ir skirtas) galiu drąsiai teigti ir pasidžiaugti, kad vienas mano darbas mažiausia dvi savaites buvo eksponuojamas Rio de Žaneiro Šiuolaikinio meno muziejuje!

Advertisements

2 Komentaras to “Apie “kabėjimą” parodose ir muziejuose”

  1. prašom panegiriką vizualizuot ir įdėt tą darbą plačiai visuomenei (teismui)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: