Archive for rugsėjo, 2011

rugsėjo 30, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (8 dalis/13)

Už vakaro linksmybes visuomet reikia sumokėti ryte. Hm, šįkart net ši taisyklė buvo pakoreguota, už vakaro linksmybes susimokėjome po pietų, nes prabudome apie 13 val. Pusrytpietūs ir visa vos vos gyva kompanija paguodos ieškoti nusprendė kalnuose ir maiste.

read more »

rugsėjo 29, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (7 dalis/13)

7 diena

Puikiai išmiegojus beliko kosmiškai skaniai papusryčiauti. Ne kur nors mieste ir ne perkant maistą iš prekybcentrio, o valgant pačius tikriausius ir skaniausius prancūziškus pusryčius. Kad būtų skaniau pro balkoną džiugino Alpių vaizdai. Olivier sakė, kad kopsim į jas. Bus lengvas maršrutas padrąsino mus. Aš juo ir patikėjau. Pasiekę kažkurio Alpių kalno papėdę palikom mašiną maždaug kilometro aukštyje, kitą kilometrą įveikinėjome pėstute. Visą kelią naiviai maniau, kad šiek tiek palypėsime žaliaisiais plotais ir kažkur ten ramiai piknikausime.

 

read more »

rugsėjo 26, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (6 dalis/13)

6 diena

Naktis praėjo be nuotykių ir be miego. Naiviai džiūgavau sulaukęs 5 valandos ryto ir traukinio į Kanus. Nors tablo žadėjo maždaug 3 valandų snaudulingą kelionę, tačiau koją kišti ėmė ypatingi vaizdai pro traukinio langą, kurie neleido nei sekundei užmigti. Traukinys iš Marselio į Kanus važiuoja Viduržemio jūros pakrante ir kai sakau, kad pakrante tai turiu omeny ne 5 km nuo kranto, o tikrai PAKRANTE. Keista buvo matyti snaudžiančius bendrakeleivius, kai pats aikčiojau iš nuostabos.

read more »

rugsėjo 26, 2011

Įdomūs savaitės renginiai

Šią savaitę savo kalendoriuje pažymėjau štai tokius vertus dėmesio ir būtinai lankytinus renginius:

Pirmadienis:

19.30 Kino Pasaka. Filmas “Kaip televizija sujaukia mums protą” VDFF.

Antradienis:

17:00 VU TSPMI. Ilja Kalinin paskaita “Šiuolaikinė Rusija: nostalgiškosios modernizacijos projektas”

18:00 Galerija “Kairė- Dešinė”. Parodos “Suasmenintas pasaulis: šiuolaikinė japonų fotografija“” atidarymas

Ketvirtadienis:

19.30 Kino Pasaka. Filmas “Geriausiai parduotas filmas”, VDFF.

Penktadienis:

15:00 VU Filosofijos fakultetas. Jolanta Saldukaitytė gins disertaciją „Skirties mąstymas M. Heideggerio ir E. Levino filosofijoje“ humanitarinių mokslų srities filosofijos krypties daktaro laipsniui gauti.

 

Gal ką praleidau? Pasidalink.

 

rugsėjo 23, 2011

Kokia Lietuvos krepšinio ateitis?

Po paskutinio Eurobasket`2011 švilpuko, tiksliau per apdovanojimų ceremoniją su kolega pasigedom keleto esminių dalykų. Jeigu renkamas geriausių žaidėjų penketukas, tai kur blogiausių žaidėjų penketukas? Kur geriausių žaidėjų su ūsais penketukas? Būtent ūsų ir pritrūko mūsų komandai iki sėkmės. Ne veltui auksinis Žalgiris buvo auksinis, nes juos į priekį vedė Krapiko, Brazio, Chomičiaus, Kurtinaičio ūsai. Ypač Krapiko. Jeigu ne Sabonio ūsai, jis turbūt nebūtų tituluojamas geriausiu planetos centro puolėju. Taip pat siūlau Lietuvos mokslininkams intensyviau dirbti ties klonavimo projektais, nes tik su genijaus nusiteikimu, simfonine ramybe ir kylančia kulminacija mes galime pasiekti netikėčiausias aukštumas. Šiuo metu Lietuvos krepšinį išgelbėt galėtų nebent MARČIURLIONIS:

rugsėjo 21, 2011

Dienos garsas/vaizdas

rugsėjo 16, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (5 dalis/13)

5 diena

Menkas malonumas yra šeštą ryto keltis ir lipti lauk iš traukinio. Pagal planą atvykome į miestą prie vandenyno – Narbonne! Džiaugsmingai pasitikome pirmąsias palmes ir laukėm užplūstančios pietietiškos karščio bangos ir….išsitraukę papildomus rūbų sluoksnius drebėjom nuo šalčio ir nuo nusivylimo, mat paaiškėjo, kad sąvoka “šalia jūros” buvo itin reliatyvi. Praleidę Narbonne maždaug valandą pajudėjome į rytus ir išsilaipinome kitame miestelyje, kur patekimas prie vandens telkinio atrodė labiau tikėtinas – Agde.

read more »

rugsėjo 15, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (4 dalis/13)

4 diena

Atostogų metu neįtikėtinai ankstyvas rytas ir itin skubi kelionė link Amsterdamo geležinkelio stoties nėra pats maloniausias potyris. Ypač ankstyvas rytas. Nors maršrutas buvo patikrintas, tačiau šiek tiek painiavos ir minimalios baimės pavėluoti buvo. Miestas budo po naktinės audros prievartavimų. Jis buvo šaltas ir alsavo baime (taip ir nežinau ar audra pakartotinai puolė miestą). Palikti Amsterdamą atrodė pats tinkamiausias metas ir nė nenujautėm, kad ši diena bus tikrojo spontaniško keliavimo diena.

Netrukus jau sėdėjome rytiniame traukinyje, o lengva snaudulį bei apniukusį dangų drumstė išlendančios saulės spinduliai bei pro langą lekiantys vaizdai: Haga, Roterdamas etc.

read more »

rugsėjo 14, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (3 dalis/13)

3 diena

 Egzistuoja keistas paradoksas: kuo (minimaliai) ilgiau užsisėdi vienoje vietoje, tuo daugiau nori miego, nori tinginiauti ir netikėtai imi vengi eiti į miestą. Mėnuo Amsterdame ar daugiau, neabejotinai būtų pats tas, o trys dienos buvo aiškiai per daug.

Trečią dieną vainikavo gal ir ne pats aukščiausias, bet tikrai gan nemenkas kalnas miego ir galiausia tingus išlindimas į miestą tvarkyti reikalų bei pasimėgauti paskutiniais šio miesto teikiamais malonumais.

 

read more »

rugsėjo 13, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (2 dalis/13)

2 diena

Antra kelionės diena išaušo bendrabučio svečių kambaryje, kuris buvo dekoruotas tokiomis vesterno baro tipo “apkrapytomis” durimis (suprask, kad svečias jaustųsi pakankamai nepatogiai ir nenorėtų per ilgai užsibūti). Būtiužsi nesinorėjo nei kiek ir jau nuo pat ankstyvo ryto nekantravau ir laukiau “osnabriukinimo” po Amsterdamą pradžios. Pirmas kartas šiame, legendomis apipintame, mieste žadėjo kur kas daugiau nuotykių nei sekmadieniniame Bremene.

Draugė įteikė Amsterdamo žemėlapį, palinkėjo sėkmės ir puolė dėti paskutinius taškus ant savo magistrinio darbo. Kadangi savo magistrinį buvau apgynęs prieš šviežias pora savaičių ir galimybę stoti į doktorantūrą atidėjau kitiems (o gal keliams?) metams vien tik dėl galimybės pakeliauti ir pagaliau pailsėti, į kelią pajudėjau puikiai nusiteikęs. O kaip gi teiksiesi nepuikiai, kai žemėlapis rankoje žadėjo itin lengvą ir aiškų pasivaikščiojimą (kas čia gali būti neaiškaus kai miestas taip lygiai subraižytas).

read more »