InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (7 dalis/13)

7 diena

Puikiai išmiegojus beliko kosmiškai skaniai papusryčiauti. Ne kur nors mieste ir ne perkant maistą iš prekybcentrio, o valgant pačius tikriausius ir skaniausius prancūziškus pusryčius. Kad būtų skaniau pro balkoną džiugino Alpių vaizdai. Olivier sakė, kad kopsim į jas. Bus lengvas maršrutas padrąsino mus. Aš juo ir patikėjau. Pasiekę kažkurio Alpių kalno papėdę palikom mašiną maždaug kilometro aukštyje, kitą kilometrą įveikinėjome pėstute. Visą kelią naiviai maniau, kad šiek tiek palypėsime žaliaisiais plotais ir kažkur ten ramiai piknikausime.

 

Kai į uolas įbesti lynai atsidūrė rankose ir teko gan rimtai kopti į viršų, po truputį mažėjo mano isteriška aukščio baimė ir didėjo noras pamatyti kalno viršūnę. Po valandėles mes jau vaikščiojom ja. Ta “lengva“ trasa užkėlė mus į 2080 metrų kalno viršūnę, nuo kurios atsivėre Monblanas, o pro šalį skrendančių lėktuvų keleiviams galėjai moti ranka. Pamojom.

Piknikas, atšalęs oras ir nenumaldomas noras snustelėti, lengvi plepesiai – visa tai nerealiai žavingi ir kerintys kalnai. Į realybę sugrąžindavo nebent tik sheep shit, kurių karts nuo karto pasitaikydavo po kojomis.

Lipimas žemyn buvo dar įspūdingesnis nei kopimas, nes teko lįsti į olą, čiuožti į apačia įsikibus į spec. kablius – tikrai nesitikėjau nieko panašaus. Baigus kelionę norėjosi tingiai gulėti/miegoti ir svajingai grįžti į kalnus geriant kalnuose vienuolių virtą trauktinę.

 

Vakarop išsiruošėm “osnabriukinti“ po naktinį miestą. Nors miestas pakankamai nedidelis, tačiau besimėgaujančių savaitgalio vakaru buvo be proto daug.

Įdomios tradicijos. Prieini prie baro, lauke tylu ramu, baras užrakintas. Olivier pabeldė į duris – į lauką išgriuvo apsauginiai, nužiūrėjo mus ir pasakė, kad teks palaukti, nes į vidų galime netilpti. Po 5 minučių mes jau sausakimšame bare. Atėjęs ir radęs kur atsistoti taip ir lieki stovėti, nes pajudėti nėra kur. Daug prancūziško vyno bei prancūziškos muzikos, šokių ir daugiau dairymosi ir aplinkos tyrinėjimų negu dalyvavimo. Antras baras buvo lygiai toks pat, su tokiomis pat keistomis taisyklėmis ir super keistais lankytojais: pradedant storu arabiškos išvaizdos mafijozu, besilaižančia trijule bei apsauginiu su prožektoriumi, kuris bandė įvedinėti tvarką apšviesdamas niekadėjus. Apsilankymu metu mus persekiojusi daina tapo visos kelionės ir atsiminimus sugražinančia daina:

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: