InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (8 dalis/13)

Už vakaro linksmybes visuomet reikia sumokėti ryte. Hm, šįkart net ši taisyklė buvo pakoreguota, už vakaro linksmybes susimokėjome po pietų, nes prabudome apie 13 val. Pusrytpietūs ir visa vos vos gyva kompanija paguodos ieškoti nusprendė kalnuose ir maiste.

Rezultatas: Alpės, miego norinčiam žmogui, atrodo mažiau žavios. Vos ne vos prisikapstėm prie vienišo ūkio, kuriame gavome gabalėlį pyrago ir paėję dar kelis šimtus metrų jau kirtome duoną su šokoladu (mat eidami tuos metrus beprotiškai pavargome).

Aplink lankstė, avangardinės muzikos mėgėjos, alpių karvės, kurios laižė ir daužė automobilių langus. Suvalgę kelias alpių mėlynes ir supratę, kad maisto daugiau čia nėra pajudėjome namo. Vakaras atėjo daug greičiau nei tikėjomės, tad net ir ta vienintelė sekmadienį dirbusi parduotuvė nebedirbo.

 

Vakarienei teko tenkintis kepta cukinija, pagardinta virta cukinija. Šiek tiek vyno bei vienuolių gaminto likerio padėti pataisė. Tos kelios valandos miego, likusios iki ankstyvo išvykimo, nuotaiką vėl sugrąžino į pirminę padėtį.

 

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: