Archive for spalio, 2011

spalio 26, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (13 dalis/13)

Paskutinė diena buvo skirta grįžimui į Vilnių. Ryte pasiekėme Varšuvą ir iškart persėdome į traukinį judantį link Šeštokų. Gan maloniai lenkai suteikė visą reikiamą informaciją ir sėkmingai drumstė beprotiškai ilgą kelionę per visą Lenkiją, gal kokius keturis kartus tikrindami tą patį bilietą.

 

read more »

spalio 25, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (12 dalis/13)

Atvykus į Prahą nudžiugina super moderni stotis ir super nemodernus požiūris į keliautojus. Pabandančius užmigti (mat į Prahą atvykome 4 val. ryto) ant suoliuko, mus iškart puolė žadinti baisūs apsauginiai ir liepė sėdėti, o ne gulėti (geležinė logika. Tačiau pasidaro liūdna ypač prisiminus nuostabią Marselio stotį ir super draugiškus jos apsauginius).

Tokie apsauginių veiksmai bendros nuotaikos nepagerino ir miestui pliusų nepridėjo.

Išsvirduliavom į lauką ir iškart pajutom rytų Europos tvaiką: netvarką ir slavišką dvelksmą su stoties bomžais priešaky. Ilgai slampinėjom bumbėdami, kol apsnūdimo pagauti bandėm pasikeisti likusius Šveicarijos frankus į čekiškus kačiukus (taip juos vadinom dėl santrumpos KČ). Po nuostabios finansinės machinacijos supratom, kad tik išprotėję arba neišsimiegoję žmonės gali keistis pinigus vieninteliame kioskelyje dirbusiame 6 ryto. Ir dar nustebom, kad mus apgavo. Gal tiesiog įsižeidžiau nes pats esu iš apgavikiškos Rytų Europos.

 

read more »

spalio 24, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (11 dalis/13)

11 kelionės diena. Nors viskas klojosi puikiai, tačiau jėgų kiekis sumažėjo iki minimumo ir liepė stabdyti arklius. Kur gi geriau stabdyti arklius, jeigu ne arklių pilnoje karališkoje Vienoje. Supratę ir įvertinę savo jėgų kiekį nusprendėm nebenakvoti nei vienam mieste ir rezervuoti naktinį traukinį po naktinio bei šiek tiek anksčiau nei planavom pasiekti Vilnių. Nuovargis daro savo, o pavargus kelionė darosi ne tokia maloni, tiek dėl sulėtėjusio judėjimo greičio tiek dėl bendros ekipažo nuotaikos. Nuotaikos gelbėjimui – Viena tik tingiam pasimėgavimui.

 

read more »

spalio 22, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (10 dalis/13)

Venecija mus pasitiko su tragiška sovietmetį primenančia geležinkelio stotimi ir stipriu lietumi. Planas čia praleisti dvi dienas buvo sunaikintas vos tik koja palietė Venecijos grindinį (slidų ir šlapią). Ilgai nesvarstę rezervavome naktinį traukinį į Vieną (puiki procedūra ankstyvam rytmečiui: užtrunki 2 minutes ir gauni reikiamus bilietus be jokio vargo).

read more »

spalio 21, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (9 dalis/13)

Mieguistas ir lėtas šeštos ryto traukinys į Lioną ir lengvas snaudulys jame bei keliolika minučių bergždžių maisto parduotuvės paieškų Liono stotyje – taip prasidėjo devinta kelionės diena. Tuščias skrandis ir už keliolikos minučių išvykstantis traukinys ne juokais suneramino, tad parduotuvės ieškojome itin intensyviai. Tas intensyvumas, matyt, ir sudomino Liono policiją, kuri nusprendė mus patikrinti. Žinant, kad iki mūsų traukinio išvykimo liko apie 8 min. mintis apie kuprinių kratymą atrodė itin bloga. Pamatę ES pasus policininkai apsiėjo žodine apklausa: no drugs, no knifes, no cigarettes? No. Ok, go.

read more »

spalio 20, 2011

Šiek tiek apie Omnitel…

Vakar pasikeičiau SIM kortelę, kad galėčiau naudotis e.parašu. “Senoji atsijungs, naujoji aktyvuosis max per 2 val. tai sukels šiek tiek nepatogumų.” Na 2 val. be mob.telefono gal ir pakenčiama. 8 ryte, praėjus 15 val. nuo kortelės keitimo, ji vis dar neveikia. Susisiekiu su klientų aptarnavimu, pasako, kad maksimalus kortelės aktyvavimosi laikas yra 24 val. ir atsiprašė už nepatogumus…Visa darbo diena be mob.telefono, o Omnitel tiesiog va atsiprašo, kad šiek tiek pamelavo? Jūs rimtai? Juokingiausia, kad be mob. sėdžiu 22 valandas. Įdomu ar neprasitęs maksimumas, nuo 2 valandų virtęs iki 24 val., iki 2 dienų? O gal kortelė įsijunginės 2 savaites?

spalio 20, 2011

Dainuojame žinias

Praeitą savaitę atradau įdomų atradimą. Pažvelgęs į atradimų peržiūrų kiekį, darau prielaidą, kad 75 proc. iš jūsų tai bus senienų seniena, bet whatever… Nors šiuo atradimu draugams pagaliau pavyko iliustruoti, kad šiuolaikinių technologijų pagalba dainuoti gali visi. Ypač, kai autotune buvo visuotinai pripažintas ir tapo ne tik muzikantų gelbėjimo įrankiu, tačiau ir muzikinės mados reikalu… Man įdomiausia buvo, kaip dainomis virto ekscentriškų žinių reportažų veikėjų papasakotos istorijos. Va čia tai vartotojų generuojamo turinio panaudojimo pavyzdys…Tokį “paremtą tikrais įvykiais” pop`są mielai klausyčiau per radiją. Galėtų šias dainas savo intarpams naudoti Žinių radijas, nelabai nukryptų nuo formato.

Žinių reportažas nr.1:

Daina nr.1:

read more »

spalio 19, 2011

Spalio spalinukės

Pagalvojau, kad spalis turbūt užkrėtė šį blogą spalinukėmis. O gal po rugsėjo rekordiškų rašinėjimų atėjo laikas šiek tiek pailsėti. O gal tam įtakos turi mano persikraustymas į naujus namus, kuriuose neturiu interneto (žinokit, po darbo vien tik prie pc, jo namie man net ir nereikia). O gal visgi tikrai kažkokios internetinės, tinklaraštinės spalinukės užpuolė? Palikim šiuos klausimus istorikams, vis tiek istoriją baigę žmonės praktiškai neturi jokių perspektyvų ( o mokslas toks įdomus, ech).  Bet ne apie tai.

Užužvakar, gal po kokių metų pertraukos buvau nusibeldęs iki Kalvarijų turgaus. Anksčiau puiki senų fotoaparatų ir kitų įdomybių pirkimo vieta, šį kartą nieko ypatingo nepasiūlė. Fotoaparatų prasme. Kaip visada Kalvarijų turgus pasižymi kitomis įdomybės. Pavyzdžiui, ar gi niekada (net ir slapta) nesvajojot apie štai tokį kaklaraištį?

Įdomiausias, visgi, buvo nugirstas pokalbis tarp dviejų pardavėjų. Pateikiu atminties pagrąžintą transkripciją:

A. O žinai, kažkurią dieną buvo čia atėjusi tokia tamsiaodė merga. Tokia juoda juoda. Ir ką, prisipirko visokių padišovkių ir išėjo. Nu aš ir galvoju, tai kaip čia taip yra. O paskui, kitą dieną atėjo dar trys tokie patys. Nu juodi juodi. Ir irgi prisipirko visokių padišovkių. Tai klausyk, jeigu jau jie čia perka šitas padišovkes, tai jie visiški yra, nu žinai. Tai kaip čia gaunasi?

B. Aš tau ir sakau, privažiuos tuoj čia vien tik tokie bus…..

Štai kokiomis nuotaikom gyvena Kalvarijų turgaus bendruomenė. Netikėtai globalizacija atrado (gal tiksliau užpuolė ir išgąsdino) ir juos.