Archive for balandžio, 2012

balandžio 26, 2012

Netikėtos radybos

Vakar, apie aštuonioliktą UTC+2 laiko juostos valandą, Algirdo gatvėje aptikau ant žemės gulinčią moterį. Kas gi jai nutiko?

a. numirė (fizinės būties keitimo veikla)

b. užmigo (poilsinė veikla)

c. protestuoja prieš/už Snorą, nes veiksmas vyko netoli Snoro headquarter`io (pilietinė veikla)

d. užsiima rąstgula (rekreacinė veikla)

e. tyrinėja šaligatvio betoną (akademinė veikla)

f. meldžiasi (ritualinė veikla)

read more »

balandžio 8, 2012

Prieš kelionę

Kuprinė pusiau sukrauta, likusius daiktus susidėsiu ryte. O gal reiktų sakyti naktį? Taksi link oro uosto pajuda apie 3 val. tai turbūt jau rytas. Ankstyvas. Liko vos kelios valandos miego, o miego nesinori. Velykos. Tokios keistos buvo. Pora valandų autobuse klausant Pūko. Vilniaus autobusų stotyje visi absoliučiai girti. Bet jie niekur nekeliauja. Bent jau fiziškai tai tikrai. Rytoj šeštą ryte būsiu Prahoje. Keistas miestas, paskutinį kartą į jį atvykau ketvirtą ryte. Apsauga ant suoliukų stotyje miegoti neleido, teko džiaugtis miegu parke. Po pusryčių Prahoje laukia poros valandų skrydis į Bukareštą. Pirmoji stotelė beveik trijų savaičių kelionėje po Rumuniją. Pasiėmiau dvidešimt juostelių, dvejas kelnes, kalną kitų daiktų, tik knygos dar neišsirinkau. Ji neturėtų būti persunki. Visomis prasmėmis. Linkiu sau sėkmės.

balandžio 5, 2012

Ne karvę kainuoja

– Gali drąsiai pirkti, juk ne karvę kainuoja! – apie naują iPad`ą porina Simas.

– Ne karvę, bet vis tiek nemažai.

Šimtus kartų ir begalėje situacijų esame girdėję kaip karvė tampa alternatyviu prekės vertinimo matu.  Nusprendžiau pasidomėti, o kiek gi kainuoja karvė ir į kasdienius pokalbius įvesti šiek tiek daugiau tikslumo.

Pervertęs keletą tikslinių spaudinių bei panaršęs internete, priėjau prie išvados, kad visai nebloga, gan skanų pieną duodanti, tačiau ne pati tobuliausia karvė (karvių grožio konkursui nelabai tinkanti) kainuoja apie 3000 litų. Tad drąsiai galime įvesti šiuos skaičius į kontekstą!

read more »

balandžio 5, 2012

Ernestas Hemingvėjus “Senis ir jūra“

“Geriau vėliau, nei niekada“ galvojau krapštydamas tą litą penkiasdešimt ir pirkdamas šią knygą. O pirkau ją ne dėl autoriaus, ne dėl kūrinio ir ne dėl kainos. Pirkau ją dėl nuostabaus viršelio (knyga yra 1967 metų leidimo). Tobula.

read more »

balandžio 4, 2012

Idealus parlamentas

Prieš pora dienų perskaičiau S. Bloomfield, A. Mueller ir A. Tuck straipsnį apie tai, koks gi turėtų būti idealus parlamentas. Gaila, bet tekstas buvo popieriniame formate, tad negaliu tiesiog įmesti nuorodos į jį. Tačiau senoviniu būdu galiu pateikti komentarų prigrūstą referatą. Tą ir darau. Tad jeigu norėsite pacituoti kokią nors idėją iš šio referato – nurodykite teksto pradžioje minimus autorius, o jeigu norėsite paverkšlenti kokie prasti mūsų parlamentarai – darykit tai į sveikatą, bet ne šio tinklaraščio komentarų pavidalu.

Lietuvoje keikti seimą yra gero tono ženklas. Tuomet tu atrodai labiau pilietiškas ir parodai kaip labai tau rūpi valstybė. Unikalumu nepasižymime. Štai Didžiojoje Britanijoje politikai užima antrą vietą, po nekilnojamo turto agentų, pagal nepopuliarumą šalyje. Taip pat yra ir JAV ir dar galybėje įvairiausių valstybių. Visur sklando nuotaika, kad parlamente vien tik vagys ir idiotai. O dar 19 a. W. Bagehot teigė, kad parlamentas, tai pakankamai didelis, daugiau ar mažiau idealių žmonių susirinkimas. Tai kame čia problema? Ar idealieji yra, ar tik vėliau jie  transformuojasi į vagis ir idiotus? O gal iš tiesų dėl visko kalta aplinka?

Kaip ten bebūtų, be žmonių parlamentas taip pat yra ir pastatas. Tobulas parlamentas turi būti kuriamas nuo tobulos infrastruktūros kūrimo. Istorinis palikimas yra gerai, tačiau nemažiau svarbi yra parlamento ateitis, o ypač dabartis. Gal idėjos lygmenyje Valdovų rūmai ir būtų tinkamas pastatas Lietuvos Seimui. Tačiau tos idėjos įgyvendinimas gavosi absoliuti architektūrinė šizofrenija. Tai patvirtins kiekvienas, ypač kam teko lankytis pastato viduje. Parlamentas turi būti suvokiamas it koks atviras ir modernus meno centras, patrauklus savo architektūra ir atvirumu. Pastato kokybė, žinoma, negali būti didesnė, negu žmonių tame pastate kokybė. Taigi, iš ko susideda idealus parlamentas?

1. Lokacija.

Parlamentas turi būti lengvai pasiekiamas. Tiek piliečiams, tiek šalį lankantiems turistams. Labai svarbu turėti natūralius barjerus. Niekada nežinai kas ir kada gali nutikti. Didelė aikštė prieš parlamentą Atėnuose suteikė puikią galimybę susiburti keliasdešimtūkstantinei miniai ir parodyti kiek daug jėgos ji turi. Lietuva taip pat turėjo patirties ir matė ką reiškia didelės aikštės šalia parlamento. Teko kurti dirbtinius barjerus kuomet kovojome dėl nepriklausomybės, nors natūralus barjeras (Neris) visai čia pat. Taigi, upė yra puikus natūralus barjeras ir tinkama kaimynystė parlamento išdygimui.

2. Architektūra.

Politikai keičiasi dažnai, o architektūra ne. Tai ir pliusas ir viena iš problemų. Statant naują parlamento pastatą patartina vengti perdėm didelio simbolizmo. Aišku, prieskoniai būtini, pastatas turi būti ir paprastas ir atspindintis valstybę. Geriausia, kad būtų naudojamos savo medžiagos. Puikus pavyzdys sovietinis Seimo pastatas atspindintis gelžbetonio karaliavimo erą. Dabartinis priestatas, matyt, atspindi gipskartonio kartą. Kiekvienas laikmetis turi savo medžiagas.

read more »

balandžio 2, 2012

Maurice Merleau-Ponty “Akis ir dvasia“

Kartais ieškodamas vienos knygos randi visai kitą. Be jokios rekomendacijos, recenzijos ar net logiško paaiškinimo. Tiesiog. Maurice Merleau – Ponty knygos “Akis ir dvasia“ nugarėlė išdidžiai gyrėsi: “tai pirmoji šio genialaus mąstytojo knyga lietuvių kalba“. Surizikavau. O ir rizika buvo vos šimto puslapių. Knygą perskaičiau greitai, netgi per daug greitai. Tai akivaizdžiai atsiskleidžia iš tradicinio citatų kratinio rinkimo. Jeigu iš pradžių citatos krito stabiliai, tai vėliau neišvengta didelių duobių, kas akivaizdžiai byloja apie susikaupimo ir atidumo stoką:

<…> žmogaus – reginčios, regimos ir reginius kuriančios būtybės <…> (7 psl.)

Dailės istorija ir mąstymo istorija yra kuo glaudžiausiai abipusiškai susijusios: apmąstant tam tikro meno patirtį padaromos atitinkamos teorinės išvados, kurios labai dažnai pateikiamos kaip nusakančios meną apskritai, o meninė praktika savo ruožtu priklauso nuo tam tikros teorinės pozicijos, nors patys praktikai visiškai nebūtinai šitai aiškiai suvokia. (23 psl.)

Tapytojas yra aktyvus regėjimo praktikas ir meistras, naujų, dar nebūtų regėjimų būdų kūrėjas ir mokytojas. (27 psl.)

Mokslas manipuliuoja daiktais ir atsisako juose įsikurti. (39 psl.)

read more »