Šeštadienis, dvidešimtšešta

Išvakarėse grįžau į Uteną.

Ryte pažadinom pats įsijungti sugalvojęs/sugebėjęs televizorius. Jis tokios funkcijos neturi. Tai 1988 m. gamybos Samsung. Iš tų laikų, kai fabrikas pasirašė sutartį su Samsung ir visi jo darbuotojai gavo po tokį.

Apžiūrėjau miestą. Viskas taip greitai keičiasi, kad praktiškai nebejuntu jokios nostalgijos savo miestui. Tik lopšelis-darželis „Gandrelis“ yra išlaikęs savo metalinę spygliuotą tvorą ir metalinį monumentą gandrui. Darželiui ir metaliniam gandrui nostalgiją jaučiu. Natūralu, juk esu šio lopšelio-darželio alumnas.

Po valandos ties Molėtai pasukom link Alantos.

Po pusvalandžio tvarte vyko koncertas. Didžiulis su Jennings išjudino tvarte buvusius klausytojus. Tie, kurie laipiojo ant šieno ir šiaip buvo judrūs.

Pavežame draugus. Ten už senos pieninės pasukti į kairę, tada vėl į kairę ir sustoti prie geltono namo su Lietuvos vėliava.

Grįžtant atgal užsukom į vietą, kur 1962 metais pasivaideno Marija. Sako, liepė klauptis ant kelių ir statyti koplyčią. Prasitarė, kad kitas jos pasivaidenimas įvyks „Egipte su angelais“. Įdomi detalė. Kol nepastatė koplyčios, žmonės šneka, kad toje vietoje užsidegdavo ateistų kombainai. Dabar koplyčia apkalta plastmasinėmis lentelėmis, o kombainus perka už ES paramą. Idilė.

Už Pagulbio ties Alanta skraidė parasparniai.

Alanta – Molėtai labai smagus kelio ruožas. „Ką reiškia kelio ženklas šauktuka…aaaaaaaaaaaaaaaaaaaa. Tai štai ką reiškia…“

Namie valgiau skaniausius pasaulio bananinius ledus. Receptas: nusiperki bananų (pigiausių), nulupi, lupeną padedi kad kas nors paslystų, nuluptą bananą supjaustai gabaliukais ir kiši į kamerą. Užšalusius ar pašalusius bananus sumali, sutrini blenderiu. Vualia. Tobuli ledai.

Per visą dieną suvalgiau du kilogramus bananų. Marijos žemė ir Bananų respublika buvo įprasminta tiesiogine veikla.

Nufilmavau stirną.

Kol skaičiau Šumino disertaciją fone ĖJO televizorius. Toli nenuėjo.

Vardadienius šiandien šventė: Pilypas, Algimantas, Milvydė, Eduardas, Vilhelmina. Saulė teka 04:57, leidžiasi 21:36, dienos ilgumas 16.39. Jaunatis. Darbas – ne vilkas, miškan nepabėgs.

Advertisements

4 Komentaras to “Šeštadienis, dvidešimtšešta”

  1. Įdomi bęgančio laiko apžvalga. Kas ten per tvartas?
    Man įdomu, kur žmonės deda visus netikėtai filmuotus keistus dalykus. Pavyzdžiui, gyvūnus, ypač visas tas zoologijos sodų fotosesijas. Tas refleksas filmuoti dalykus yra fainas, bet man kažkaip atrodo, kad tos kolekcijos yra pasmektos slėptis giliai kompiuteryje, tik įamžinti visad nuotaikingi bomžai kaip atšilus orui greit sulenda į internetą, o tada visi dalinasi dalinasi. Kodėl žmonės nesidalina stirnom, pelėdom ir surikatom?

    • Dalinasi, tik niekas nežiūri kol vaizdelyje stirnos nesuvalgo meška. Labai įdomu būtų surinkt visų filmavusių koncertą medžiagą. Tokių buvo gal 8. Iš visų kampų. Praktiškai rimtą video galima montuoti iš tokio medžiagos kiekio. Bet niekas nemontuoja ir koncertai nusėda kartu su stirnom. Iš pradžių į archyvus, o po to keičiant telefoną/kompą/kamerą paslapčia išnyksta ir niekam dėl to galvos neskauda 🙂

  2. DĖMESIO komentaras ne į temą, bet negaliu susilaikyt neparašius.
    Pamačiau kai ką internetuose ir pagalvojau, kad tau visai turėtų tikt: startavo konkursas dvigubam InterRail Global Pass nevaržomai keliauti mėnesį laimėti : ) http://www.zigzag.lt/index.php/pageid/4320

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: