Kas liepą kelias sudulka tavo krašte

Ar kada susimąstėt koks antropologiškai turtingas yra V. Bagdono vaizdo klipas “Laiškas motinai”? Jaunesnė skaitytojų karta galvoja – WTF?. Pagūglina ir galvoja – WTF?. Vyresnė skaitytojų karta galvoja. Galvoja. Pagūglina ir sako: – Aaaaa. TAS laiškas motinai. Tie 8 pragrojimai per kiekvieną sveikinimų koncertą vaikystėje. Dar vyresnė karta spaudžia ašarą.  Radikaliai vyresnė karta šiuo metu meldžiasi kokio nors tipo šventovėj (bažnyčioj- oj dievuli, darže- oj kopūste, maximoj- oj duonele, poliklinikoj- oj daktarėli ir etc.).

Būtent jiems ir pateikiama vizualinių klipo elementų analizė. Verbalinė t.y. dainuojamoji kūrinio dalis ir jos reikšmių tyrimai paliekami ateities kartoms.

Taigi,

1989 metai. Klipo pradžioje (laiko perspektyva) ir apačioje (erdvės perspektyva) metai užrašomi arabiškais skaitmenimis. Tai pakankamai perteklinė informacija, metų rašyti nereikia, jie tiesiog akivaizdžiai dvelkia iš ekrano. Visų pirmą VHS kokybe. Modernioji technologija užšaldžiusi daugelio mūsų vaikystės atsiminimus ir daugelį jų nedėkingai paskandinusi savo juostelių, blyškių spalvų ir mėlyno fono jūroje.

Tolumoje, dulkėtu žvyrkeliu lekia Lada Samara. Automobilio spalva gudriai primena žvyro spalvą. Kada reikia LADA išnyksta dulkių debesyje, tačiau nepastebėti šio šedevro neįmanoma. Ypač tais laikais.

Automašina nuožmiai juda link vienkiemio trobos. Vėliau paaiškės, kad vienkiemis yra labiau trikiemis, tačiau duotuoju momentu tai vienkiemis. Lada Samara konotuoja pralobusį sūnų. Juk Lada Samara tai jau beveik importinė mašina. Netgi šios automašinos turėjimas labiau reiškia, kad importinej pinigų yra, bet importinės mašinos nėra kur nusipirkti.

Automašina įrieda į kiemą. Prisiparkuoja per vidurį tarp namo ir tvarto. Vairuotojas lengvu rankos mostu jungia pirmą bėgį (kad automašina nenuriedėtų) ir pakibęs ant vairo uždainuoja. Lietuviam būdingas nestaigus automašinos atlaisvinimas, ypač tuo metu, kai automašina vaidino itin reikšmingą vaidmenį formuojant savo įvaizdį ir reflektuojant savo pajamas (kai kurie individai yra užstrigę laikę ir savo asmenį vis dar reflektuoja per turimą automašiną). Vairuotojas noriai praleidžia kelias minutes viduje ir pasimėgauja komfortišku sėdėjimu ant bambukinio sėdynės apsaugos tinklelio. Neskubėjimas išlipti taip pat gali būti susijęs su dainuojančio vyro dairymusi ir ne be pagrindo kilusiais įtarimais, kad mamos nėra namie.

Tuo metu operatorius peizažuoja vietovę, rodydamas kiekvienam lietuviui iki skausmo pažįstamus objektus. Tai: 1. saulė (praktiškai kiekvienas ją yra matęs savo kieme);  2. medžių viršūnės (panašiai, kaip ir saulė); 3. namas (kelionės tikslas); 3. namas pro obelis. Fone dar žali, tačiau jau akivaizdžiai nokstantys obuoliai (pirmieji laiką nurodantys elementai).

Tačiau niekas taip gerai nenusako metų laiko Lietuvoje kaip baltos vyro kelnės. Atsakymas akivaizdus – vasara. Baltos kelnės, į kelnes sukištą maikelė ir basutės – tipinis lietuvio vasaros įvaizdis.

Ėjimas nuo automobilio iki trobos vyksta palei namo langus, žvilgčiojant į vidų. Tai tipinis veiksmas kuomet bandoma įsitikinti ar tikrai nieko nėra namie. Veiksmas užtvirtinamas ilgesniu žvilgsniu į verandą. Kur gi daugiau jeigu ne ten turėtų būti mama. Ypač vasarą.

Ir štai, atsiskleidžia visas šio vaizdo klipo genialumas. Visiems iki skausmo pažįstamas rakto ieškojimas virš durų. Kyla klausimas: kokio ūgio turėtų būti lyrinio subjekto mama, nes iš pažiūros gan aukštas dainininkas rakto ieško pasistiebęs. Ir tai vos ne vos krapštosi po slaptavietę. Deja, nieko neranda. Gali būti, kad sūnus yra atsilikęs nuo mamos, šeimos namų progreso. Juk raktas gali būti slepiamas ir tvarte ant vinies. Ar tarp lentų, šalia tvarto. Prie kiekvieno tvarto yra krūva lentų.

Neradęs rakto ir prisiminęs kaip ilgai važiavo pas mamą, mūsų herojus nusprendžia atsigerti. Kiekvienas lietuvis žino, kad prie šulinio visada būna atsigėrimo puodelis. Dainininkas nustemba radęs visą ąsotį. Visgi po kelių sekundžių demonstruoja, jog ąsotis yra kiauras. Jeigu ąsotis būtų ne kiauras (teigia lietuviška logika), jis be jokios abejonės būtų viduje, virtuvėje. Šiuo atveju ąsotis atlieka greitojo gėrimo įrankio funkciją. Jis atstoja puodelį ir yra skirtas greitam vandens vartojimui, o ne vandens laikymui.

Lyrinis subjektas kelia kūrinio tonaciją aukštyn ir keldamas kūrinio įtampą traukia į sodą prie tvoros. Jo tikslas yra parymoti ir pažiūrėti ar mama negrįžta iš kaimynių. Herojus rymo. Nesulaukęs apeina tvorą. Tvora sena, bet vis dar stovi. Apmąsto, kad reiks patart mamai dažyti tvorą, bet be abejo tam niekada neras laiko. Savikritiškai įvertinęs savo apmąstymus lyrinis subjektas nusiskina kelis serbentus. Serbentai šiame klipe simbolizuoja skinamas uogas ir reiškia, kad lyrinis subjektas neradęs mamos priėjo prie uogų krūmo.

Kūrinio atomazga. Nesulaukęs mamos herojus sėda į mašinėlę ir važiuoja pas Danguolę. Greičiausia mama ten. Nors iki vietos galima nueiti per 5 minutes, bet su mašinėle atvažiavus ir mama didžiuosis, bus kuo prieš kaimynes pasipuikuoti.

Pabaiga.

ps. o čia pats klipas:

ps2. tai tik viena iš 1087 Lietuvos TSR vaizdo klipų žinyne pateikiamų, galimų šio vaizdo klipo interpretacijų.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: