Nepagauk manęs, meška, Karpatuos (kelionės užrašų knygutė)

Lyja. Ar gi čia atostogos? Ok, čia projektas, ne atostogos. Bet vis tiek.

Pusryčiams kiaušiniai ir pasiūlymas kopt į kalnus. Vieno atsisakau, kita priimu. Turizmo centre sako: neikit, neikit, lyja, slidu, pavojinga. Sako rumuniškai, aišku. Rumunams nusišikti, jie sako: einam, einam, faina, pamatysit krioklį.

Trys valandos aukštyn. Trys minutės prie krioklio, dvi valandos žemyn.

Visą tą laiką lijo. Sugedo fotikas. Nuotaika irgi. Kopimas tapo kova už save. Jeigu kopdamas aukštyn dar rūpinasi kitais, padėdavai jiems, žiūrėjai ar nėra atsilikusių. Lipdamas žemyn dėjai skersą ant visų. Sorry.

Keistas jausmas. Kažkas stebi. Gal meška? O gal kokia dvasia? Kažkodėl haliucinacijos teigė, jog čia būta karo. Ką ten supaisysi.

Namie laukė pasiklydęs ir kelią seniai jau radęs kolega. Laukė su lauktuve. Lauktuvė vartojosi puikiai. Padėjo. Blogam kambario kvapui nepadėjo.

Paskutinis dienos darbas buvo interviu su viešbučio recepcionistu. Apie ką nepamenu.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: