Archive for liepos, 2012

liepos 28, 2012

Kai užaugsiu būsiu Olimpiniu čempionu

Ant smėlio spalvos siuvimo mašinos dėžės šnypštė televizorius. Anteną reikėjo sukioti, ištraukti ir vėl pasukti. Visi žinojo, kad egzistuoja sėkminga kombinacija, tik niekas nežinojo kokia. Signalas žaismingai keitė padėti erdvėje ir kaskart skatino mąstyti arba tiesiog nervingai plušti ir atsitiktinai atspėti laimingąją kombinaciją. Retai kada nepavykdavo.

Tą kartą laimingoji kombinacija išbūrė Atlantos olimpines žaidynes. Iki analoginės televizijos išjungimo buvo likę 16 metų ir nespalvotas televizorius nieko neįtardamas šnypštė visu pajėgumu. Taip, tuo metu dažnas namuose džiaugėsi akių negadinančiu nespalvotu televizoriumi, informaciją gaudavo iš laikraščių ir Panoramos, rinko tuščias limonado, kurio niekada nėra gėrę, skardines, gėrė sifoną ir buvo daugmaž viskuo patenkinti.

Tą dieną patenkintas įsistebeilijau į miniatiūrinį “Šilelio” ekraną. Niekada neturėjome “Šilelio”, tačiau ryškiai prisimenu, kad šią olimpiadą stebėjau būtent šio miniatiūrinio technikos stebuklo pagalba. Gal atsivežėm iš dėdės sodo? O gal ne. Dėdės “Šilelis” buvo raudonas, o šis – pilkas.

read more »

liepos 24, 2012

Šiandienos popuri

Kai buvau pakankamai mažas ir mano rankose atsidūrė Raggasonic įrašai pamaniau: “wooow, kaip kietai. Būtinai išmoksiu kalbėti prancūziškai ir pavarysiu taip kietai, kaip jie”. Prancūziškai lemenu it darželinukas. Matyt, kurį laiką dar nepavarysiu.

Saldainiai, nes šiaip sau.

Tokia šiza, kad šiandien perklausiau gal 14 kartų.

liepos 19, 2012

Dviračiu po Lietviją (II dalis)

Ryte žadintuvo funkciją atliko ventiliacijos anga. Ventiliacijos angos plastmasinis dangtis laisvu kritimu ir skausmingu smūgiu į koją nusprendė pažadinti iš saldaus miego. Gal ir gerai. Laikas lėkt.

Nusiperkame dviračiui reikalingų atsarginių detalių ir pavalgome parke. Detalių perkame akivaizdžiai per daug. Dviračių remontas baigiasi įstatant į juos Latvijos vėliavėles. Štai taip. Kavinė ir viešnamis yra pakankamai svarūs objektai, tad pats metas judėti į Zarasus.

Judame ir keiksnonajamės. Aukštaitija yra Aukštaitija. Kalnija. O blogiausia, kad maudytis progų nėra, tik beveik jau atvykus. Išnaudojam tą “beveik jau atvykus”. Medumi kaimas visai ne saldus.  Nors ežeras ir puikus, bet vietiniai įtartini. Vienas prakutęs, su naro kostiumu. Kiti pagėrę, su raudonom nosim. Vaiko dviratis papuoštas Georgijaus juosta. Latvijoje. Vaiko!

Nieko nebus. Ledų ir į tėviškę. Latvijoje labiausia džiugina ledų kainos. Ir Zarasai.

read more »

liepos 18, 2012

Dienos horoskopas

It žaibas paplito žinia apie atsilaisvinusią puikią darbo vietą: „ieškomas kūrybiškų astrologinių tekstų rašytojas“. Gal domina?

Sutapimas ar ne, bet palankus Merkurijaus ir Saturno tranzitas sudarė puikias sąlygas preciziškai tikslaus horoskopo gimimui. Vakare pasitikrinkit ir parašykit, kad buvau 100 proc. teisus numatydamas šios dienos įvykius.

Avinas

Šiandien Jūs iš lovos išlipote ne ta koja. Grįžkite ir pakartokite procedūrą iš naujo. Palankus metas vykdyti archeologinius kasinėjimus. Saugokite šeimą. Jeigu jos neturite – tučtuojau sukurkite.

Jautis

Šiandien venkite laiptų. Galimos traumos, atimančios galimybę žaisti Olimpinėje rinktinėje. Palankus žodis „mečetė“, vartokite kuo dažniau. Stenkitės kuo rečiau šlapintis jūroje – tai blogą lemiantis ženklas.

Dvyniai

Galite sulaukti spontaniško skambučio iš STT.  Stenkitės pieštuką laikyti tik kairėje rankoje, tai geras ženklas. Palankus metas guašo pirkimui ir Kartografijos studijų pradžiai.

read more »

liepos 17, 2012

Dviračiu po Lietviją (I dalis)

Сколько велосипедов? Cорок? Jooo majooo…nusikeikė švariai nusiprausęs, išlygintą aprangą vilkintis traukinio darbuotojas. Rankoje suko traukinio visraktį, nors nė karto jo nepanaudojo. Nebent slapta, kitiems nematant. Vis paklausdavo, tai kur mes lipsim…

Visagine buvau antrą kartą. Dviračiu pirmą. Važiuodamas pušynu gali įsivaizduoti ką tik nori. Pvz. Druskininkus. Kažkodėl pagalvojau apie Kretingą, nors ten net nesu buvęs. Esu išlipęs iš traukinio. Tiek nesiskaito.

Visaginas, tai ateities miestas su praeities aura. Kažkoks ištisas retrofuturizmas. Ypatingą žavesio audrą sukėlė kosminės vaikų žaidimo aikštelės. Senos. Inžinierių vaikams. Kadangi nebuvome inžinierių vaikai, tai džiaugsmingai pasinaudojome proga, kurios neturėjome praeityje. Inžinierių vaikai neteko praeityje įgyto pranašumo. Soriukas.

 

Po minutės mūsų komanda (4 žmonės ir 4 dviračiai. win win) pasuko Ignalinos AE link. Ar Visagino AE? Artėjome Ignalinos-Visagino-Dūkšto-Turmanto AE link ir aš įsivaizdavau milžiniškas tvoras, daug apsaugos, gal net kokį kariškį pakrūmėj. Visgi objektas yra daugiau nei ypatingas. O ir pamatyti jį susizgribom visai laiku.

Ir štai, kadaise kas antrą dieną per Panoramą matytas pastatas sužibo visu gražumu. Negražumu taip pat. Jokia tvora nesukliudė privažiuoti prie pat paradinių durų ir pasidaryti keleto turistinių nuotraukų. Prie objekto, taip sakant.

Smalsumas rimtas motyvatorius. Trečiojo, Sąjūdžio sustabdyto, bloko nužvelgimas buvo rimta priežastis sukti ratą aplink elektrinę. Skatino ir galimybė aplankyti Drūkščio pakrantę. Pirmieji vartai pasirodė per daug nerimti, tad įveikėme juos be klausimų. Antrieji klausimų sukėlė. Ne mums, apsauginiui. Bet jis labiau rūpinosi savo kailiu, nei mūsų ar objekto saugumu. Praleido nė nepaklausęs kas mes ir ką čia veikiam, nuliūdo kad vartus atidarėm. Jam reiks eit, uždaryt. ..vargas.

read more »

liepos 9, 2012

L. Di Caprio sekso scenos LIE-TU-VO-JE

LIE – TU – VA, muzikos mokytojos balsu šaukė moteriškė. Vingio parkas tylėjo. Tik iš už krūmų pabirdavo būriai paauglių, daugiausia mergaičių su geltonomis kasomis ir geltonomis kortelėmis ant kaklų. Geltonas autobusas rankiojo tuos vaikus ir vežė nežinoma kryptimi. Vokiški užrašai ant autobusų bylojo jo priklausomybę kokio nors provincijos miesto autobusų parkui ir faktą, kad yra gautas labdaros sumetimais.

Panašų autobusą (su vokiškais užrašais) prisimenu iš vaikystės. O ypač vieną epizodą, kuomet ekskursijos galutinis taškas buvo į stulpą rėžiamas autobuso šonas ir pro langą matomo vardo svajingas ištarimas: “LIE – TU – VA”. Tai buvo šiuolaikiška ekskursija. Gal labiau tuolaikiška. Mokytojos pasitarė ir nusprendė, kad teatras jau atliko savo ideologinį darbą, pats laikas imtis kino. Neaiškūs filmo atrankos kriterijai ir mes jau čia. Tai buvo iki tol pats rimčiausias aplankytas kino teatras. 983 sėdimų vietų kino salė ir 20 metrų ekranas. Iki tol aplankyti kino teatrai visa galva nusileido šiam.

read more »

liepos 2, 2012

Brazdžioniškas įkvėpimas penkioliktam kilometre (kelionės užrašų knygutė)

Diena prasideda kokia nors diagnoze: miegojau gerai, neišsimiegojau, jau beveik, bet dar šiek tiek. Tokia ta Rumuniška kasdienybė. Skamba keistai. Po keleto mėnesių skambės kvailai.

Pusryčiai. Pagaliau – normalūs. Po pusantros savaitės pagaliau gavau sūrio. Ir daržovių. Nemanau, kad tai normalu. Beveik spaudžiu džiaugsmo ašarą. Ašara nesispaudžia, nes vyksta diskusija. Apie Kubą. Nežinau kodėl. Nelabai suprantu, kam čia ir dabar reikia apie ją diskutuoti. Juk esame Durau, o ne Havanoje. Arba Habanoje, jeigu nori užrašyti taisyklingai. Tonas keičiasi. Po diskusijos vyksta abipusis anoniminis bumbesys.

Org.komitetas sako, kad važiuosim prie Raudonojo ežero. Susižvalgom. Raudona nėra pati mėgstamiausia lietuvių spalva, matyt. Kažkas sušunka: Govorit Moskva. Lietuviai suklusta. Keistai pasąmonėje įsirašę senų programų garsai ir balsai. Spiat ustalyje igruški ypač. Lengvai susigraudiname. Autobusas pajuda.

 

read more »

liepos 2, 2012

Kurt Vonnegut – Sveiki atvykę į beždžionyną

Ką daryti kai nebėra ką išleisti, o autorius yra perkamas? Surankiot kiekvieną jo viešai publikuotą pirstelėjimą ir išleisti it knygą. Daugiau nei 3/4 knygos man visai nepatiko. Likęs ketvirtadalis vos vos sukrapštė kelias citatas tradiciniam citatų kratiniui:

“Saugokitės darbų, reikalaujančių naujų rūbų” (H.D. Thoreau)

Prisimenu laišką, kurį jis parašė parsivežęs į namus ką tik gimusį savo pirmagimį Piterį. Laiškas prasidėjo taip: “Aplink vieni šūdai, aš tik valau ir valau.” (13 psl.)

<…> didelis pokytis įvyko prieš šešiasdešimt metų, kada buvo atrasta, kad tunas – skani žuvis. (22 psl.)

Piliulės vadinosi etiškomis todėl, kad iš žmonių neatėmė gebėjimo daugintis. Tai būtų buvę nusižengimas prigimčiai ir moralei. Dėl piliulių seksas neteikė jokio malonumo, ir tiek. Štai kaip gražiai suderėjo mokslas ir moralė. (53 psl.)

read more »