Brazdžioniškas įkvėpimas penkioliktam kilometre (kelionės užrašų knygutė)

Diena prasideda kokia nors diagnoze: miegojau gerai, neišsimiegojau, jau beveik, bet dar šiek tiek. Tokia ta Rumuniška kasdienybė. Skamba keistai. Po keleto mėnesių skambės kvailai.

Pusryčiai. Pagaliau – normalūs. Po pusantros savaitės pagaliau gavau sūrio. Ir daržovių. Nemanau, kad tai normalu. Beveik spaudžiu džiaugsmo ašarą. Ašara nesispaudžia, nes vyksta diskusija. Apie Kubą. Nežinau kodėl. Nelabai suprantu, kam čia ir dabar reikia apie ją diskutuoti. Juk esame Durau, o ne Havanoje. Arba Habanoje, jeigu nori užrašyti taisyklingai. Tonas keičiasi. Po diskusijos vyksta abipusis anoniminis bumbesys.

Org.komitetas sako, kad važiuosim prie Raudonojo ežero. Susižvalgom. Raudona nėra pati mėgstamiausia lietuvių spalva, matyt. Kažkas sušunka: Govorit Moskva. Lietuviai suklusta. Keistai pasąmonėje įsirašę senų programų garsai ir balsai. Spiat ustalyje igruški ypač. Lengvai susigraudiname. Autobusas pajuda.

 Važiavimo nuotaiką keičia nuobodulio nuotaika. Nuobodulio nuotaiką praskaidrina kelios dainos. Kompiuteris išsikrauna. Įjungiame vidinius kompiuterius. Šiuo atveju įsijungia patyčių balsai. Už lango rūkas. Rūkas iki pietų. Kur tai matyta? Lietuviai darbingi, čia rūkas anksti ryte dingsta. O čia? Aplink tingumo dvasia. Ta dvasia, be abejonės, lietuvius įkvepia darbui. Ir Brazdžionis įkvepia. Gimsta pirmas eilėraštis. Angliškas. Po to gimsta ir antras. Iš reikalo ar iš įkvėpimo. Iš galvos. Bet šiaip tai ir iš to, ir iš to, irišto.

Labai labai lyriškas (Foarte foarte liric)

They gave me chocolate
Wrapped in a three-colored paper

And I assume it was their pride.

But when my eyes 
Discovered Bucovina landscape

The rest was hidden under foggy sky.

Just as we landed on the Otopeni airport

It seemed this country was as far from me 
as moon and I felt bad.

But when I ran into the smiling 90-year old lady

She wore the same green woolen socks
That my grandgrandma had.

They fed us constantly with acid cabbage salad.

My tong was shrinking and I thought
I would get mad.

But then I saw a couple in their forties dancing

Leurs yeux était plus doux 
que chocolat.

I could go on for hours telling paradoxes of this country

But we came here to speak through sights and sounds
and try avoiding words.

Therefore finisco chiachere 
and there’s only one more thing to mention

Decide upon Romania by heart, not maths.

Įkvėpimas yra tarsi gripas. Jeigu vienas juo užsikrečia, tai greitai jis persiduoda ir kitiems. Jeigu pirmasis eilėraštis akivaizdžiai buvo įkvėptas Brazdžionio, tai antrasis užgimė labiau Jono Meko stiliumi.

Antras eilėraštis:

Odyssey of space potato

Potato potato potato

33 blue roofs

But I like walking
in the empty rivers
connected by electric cables,

and hiding 
behind palm tree of this bar.

Gana kurti, eikite šlapintis. Prie užtvankos. Autobusas sustojo. Pusvalandukui. Fotografuoti neleidžia draudikas. Google Earth jau viską nufotografavo, traukit lauk savo štatyvus ir objektyvus. Pykti išliejam isteriškai juokdamiesi iš “Restoran Biban“ iškabos. Eikim kavytės. Kavos neikim, eikim kavytės.

 

Po penkių minučių mes plaukiame senu surūdyjusiu laivu į užtvanką. Tai ne vietinių dosnumas. Tai verslas. 10 Lėjų vienai personai. Surenkame penkias personas ir skrodžiame plastiku papuoštą užtvankos vandenį. Sako, kad parodys gerą vietą. Nemeluoja. Šūdų vamzdį apžiūrime visu gražumu. Įkvėpimas aplanko ir čia. Poezijos nebekuriame, atkuriame istorinius įvykius. Visgi karinio laivo “Antanas Smetona“ nuskandimo atkurti nedrįsome. Titaniko laivugalio scena bus tas pats. Gaunasi gėjiška versija. Svarbiausia ketinimai, o ne orientacija.

 

Užtvanka kelia juoką, kol Beri nepapasakoja jos istorijos. Dar viena Čeučesku užgaida. Žuvo daug žmonių. Nunešė 9 kaimus. Kažkaip šūdas. Norisi važiuot tolyn.

 Programa sako, kad atvykome prie “Raudono ežero“. Ežeras žalias. Primena Antalieptės marias. Tik daug geriau. Antalieptėje. Kas nematė Antalieptės, tie matė Platelį. Pasitenkinimui užtenka ir to.

Pasidalinam teorija, kad alkanas žmogus gavęs maisto pradeda šokti. Visi šoka ir stebi traktoriaus šokį su Coca-Colos šaldytuvu. Šoka grubiai ir nemokšiškai. Belieka išvykti. Autobuso vairuotojo iniciatyva.

 Išvyka maloni. Su prisimynimų šuoliais į raiškiojo skaitymo konkursus. Sudalyvaujame viename. Nugalėtojui paskiriam prizą: ekskursija į Rygą, aplankant Cesio pilį. Griaudėja daugiatūkstantiniai dviejų žmonių aplodismentai. Liekame nesuprasti.

Multimescu.

Prieš grįžtant namo vietoj šlapinimosi lupam Karpatų kalnus. Lupam, kad turėtume po atsiminimą. Atsiminimas lupasi sunkiai. Velniop atsiminimus. Geriau jau šlapintis.

 219 kambarys pokeliolinio poilsio ir bohemos oazė. Vynas, eilėraščiai ir kinas. Per 20 min suorganizuojam lietuviškų filmų vakarą projekto dalyviams. Beveik suorganizuojame konferenciją su filmo režisiere. Prieš filmą gitara ir dainos.

Eilinis ėjimas miegot 3.00 val. Kažkoks naujas miego standartas užgimęs Rumunijoje. Rumunijos standartizacijos departamentas turėtų susimąstyti.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: