Dviračiu po Lietviją (I dalis)

Сколько велосипедов? Cорок? Jooo majooo…nusikeikė švariai nusiprausęs, išlygintą aprangą vilkintis traukinio darbuotojas. Rankoje suko traukinio visraktį, nors nė karto jo nepanaudojo. Nebent slapta, kitiems nematant. Vis paklausdavo, tai kur mes lipsim…

Visagine buvau antrą kartą. Dviračiu pirmą. Važiuodamas pušynu gali įsivaizduoti ką tik nori. Pvz. Druskininkus. Kažkodėl pagalvojau apie Kretingą, nors ten net nesu buvęs. Esu išlipęs iš traukinio. Tiek nesiskaito.

Visaginas, tai ateities miestas su praeities aura. Kažkoks ištisas retrofuturizmas. Ypatingą žavesio audrą sukėlė kosminės vaikų žaidimo aikštelės. Senos. Inžinierių vaikams. Kadangi nebuvome inžinierių vaikai, tai džiaugsmingai pasinaudojome proga, kurios neturėjome praeityje. Inžinierių vaikai neteko praeityje įgyto pranašumo. Soriukas.

 

Po minutės mūsų komanda (4 žmonės ir 4 dviračiai. win win) pasuko Ignalinos AE link. Ar Visagino AE? Artėjome Ignalinos-Visagino-Dūkšto-Turmanto AE link ir aš įsivaizdavau milžiniškas tvoras, daug apsaugos, gal net kokį kariškį pakrūmėj. Visgi objektas yra daugiau nei ypatingas. O ir pamatyti jį susizgribom visai laiku.

Ir štai, kadaise kas antrą dieną per Panoramą matytas pastatas sužibo visu gražumu. Negražumu taip pat. Jokia tvora nesukliudė privažiuoti prie pat paradinių durų ir pasidaryti keleto turistinių nuotraukų. Prie objekto, taip sakant.

Smalsumas rimtas motyvatorius. Trečiojo, Sąjūdžio sustabdyto, bloko nužvelgimas buvo rimta priežastis sukti ratą aplink elektrinę. Skatino ir galimybė aplankyti Drūkščio pakrantę. Pirmieji vartai pasirodė per daug nerimti, tad įveikėme juos be klausimų. Antrieji klausimų sukėlė. Ne mums, apsauginiui. Bet jis labiau rūpinosi savo kailiu, nei mūsų ar objekto saugumu. Praleido nė nepaklausęs kas mes ir ką čia veikiam, nuliūdo kad vartus atidarėm. Jam reiks eit, uždaryt. ..vargas.

Kertant trečius vartus mus pasitiko ne tik dar vienas įspėjamasis ženklas, bet ir pirmą kartą žmogišku balsu ištartas NE, čia važiuoti….nepatartina, nes kelias blogas, bus sunku, na žinot. Angliškai prabilęs vyrukas ramiai sureagavo į mūsų klausimą apie ežerą. Dirbant AE teritorijoje, matyt, jis kasdien sutinka begales dviračiais besitransportuojančių žmonių, kurie ieško ežero.

Kas ieško – tas randa. Tik žmogau, nesimaudyk ir nežuvauk kanale. Daryk šiuos keistus darbus ten tolėliau. Ten pusantrometriniaii žalčiai ir kateriai anei pasieniečių, anei brakonierių.

Drūkščio pakrantė sutinka svetingai. Sukalti suoliukai, pavėsinė ir tušti buteliai byloja, kad čia užsukama dažnai ir ne tuščiomis. Užsukame pirmą kartą ir ne tuščiomis.

Ilgai nesvarstę šokam į vandenį. Tie ~ +36 °C ir ~ +12 km abejonių nekelia. Žiū į kairę, elektrinė stovi. Abejonės kyla. Keistas jausmas. Dairaisi, tai į vandenį, gal pamatysi triakę žuvį, tai į draugus, gal draugams išdygo trečia akis. Taip ir nežinai, kaip čia jaustis. Taip ir jautiesi.

Žmonės sako, kad važiavimas atgal neprailgsta. Prailgo. Visaginą pasiekiau stenėdamas. Dingo pavaros ir mano Heraklis liko pusiau luošas. Empatiškai luošinausi ir pats. Bandžiau save įkvėpti mintyse inscenizuodamas Tour de France lenktynes, bet draugai nedraugiškai tolo ir laukė manęs prie sankryžos. Tepėsi kremu nuo saulės. Kremo nuo nevilties nebuvo, pasitepiau nuo saulės.

Kirsdami Tarybų gatvę, ten pro pusiau apleistą stadioną, nusprendžiam pasikonsultuoti su vietiniais. Viešbutis “Aukštaitija“ geras domėjimosi objektas, bet mums reikia į Turmantą, o iš jo į Latviją. Vietinis pamoja ranka, tačiau Turmanto ten nėra. Na, sąlyginai. Jis ten yra, bet kelio ten nėra. Antras dublis. Vietinė pamoja mums ranka ir mes jau minam šalia bėgių Turmanto link. Kelionė sekasi, tačiau užtenka vos vienos klaidos ir atsimušam į aklikelį. Kartėlį aplaistom maudynėmis ir mėlynėmis. Bandom dar kartą.

Šįkart riedam visai šalia bėgių. Stebėtina, bet kelias visai neblogas. Po šios minties kelias tampa visai blogu. Likus porai kilometrų iki Turmanto kelio nebėra. Yra tik kažkas, kas labai krato dviratį.

Įžengiame į paslaptingąjį Turmantą. Legendos (traukinių tvarkaraštyje) byloja apie šį ant sienos stūksantį kaimą. Stūksojimą išnaudojame gan pragmatiškai ir kertam Lietuvos ir Latvijos sieną eidami bėgiais. Tai lėmė mūsų kalkuliavimai. Arba mandagiai riedi keliu ir sugaišti 8 km arba eini bėgiais ir reikiamas taškas už 1,5 km. Matematika.

Pusiau nelegaliai pasiekiame Zemgalę. Kas čia per skyl…T.y. ką čia žmonės veikia? Išskubame. Mintis, pasigaukime autobusą ir pasiekime Daugpilį juo, nes nepadoriai nusivėlinome. Likimas mums dėkingas, sako liko vos 14 km. Priimam iššūkį. Liekam apgauti, maždaug  po 7 kilometrų sprogsta padanga. Kolega siūlosi eiti pėsčiomis, skamba ir logiškai ir ne. Prisiminimai nukelia į kuprinę, o joje nekantriai lūkuriuoja lenkiški klijai ir guminiai lopiniai. Dzień dobry. Potrzebujemy pomocy!

Padangos klijavimui pasirenkame vietinės sodybos kiemą. Argumentas atsitraukti nuo plento įvykdytas per daug skrupulingai. Fone avys, gandralizdis, ežeras. Idilė. Klijų kvapo ir guminių lopų idilę griauna nesėkmingi bandymai. Sušikti humanitarai, padangos suklijuoti nesugeba. Galų gale sugebam. Akivaizdu, kad procesas truko per ilgai.

Netrukus, apie 21 valandą pasiekiame Daugpilį. Kaip ir galima buvo tikėtis čia nieko nėra. Kaip sakė vietinis sofųdalintojas: visi Tundroj. Kavinės negali būti Tundroj. Vos ne vos randam vieną. Ji puiki. Mūsų akyse skęsta dienos nuovargis ir bliūkšta prieš pora valandų suklijuota padanga. Paskutinis kąsnis ir kelionė į degalinę, kurioje ne tik gauname oro padangai, bet kaip oro reikalingos informacijos apie nakvynės vietą. Taksistas užtikrintai nurodo pigiausią miesto hostelį. Там дешево!

Randam jį. Pigiausias. Tik nepasakė, dėl ko toks pigus. Bijau, kad tai viešnamio funkciją atliekantys kambariai. Visas kambarių interjeras ir bendra aura siūlo kuo greičiau eit miegot ir kuo greičiau atsikėlus dingti iš ten. Lendu į miegmaišį, nelabai ką noriu liesti šioje jausmų oazėje.

Užmiegu. Neilgam…

(antra dalis ne už kalnų)

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: