Iškarpų sąsiuvinio metamorfozės

Prieš gerus metus ir/ar negerus kelis/keliolika mėnesių (-us) tinklaraštyje buvo įdiegta dienos vaizdų rubrika. Rubrika lyg ir rodė domėjimąsi vaizdu, jų kasdienę medžioklę, lyg ir atspindėjo rašymo tingulį, lyg ir mažai ką reiškė. Kiek vėliau sukėlusi dvejones dėl autorinių teisių, vėliau paveikta niekaip nepaaiškinamų veiksnių, ši rubrika pranyko. Prieš pat jos išnykimą tas tingus nuotraukėlių/nuotraukyčių (koks meilus sumenkinimas) rinkimas priminė vaikystės iškarpų sąsiuvinį, į kurį atguldavo visos randamos įdomybės ir ne-įdomybes.

Iškarpų sąsiuvinius, įtariu, yra turėjęs bene kiekvienas. Bent jau matęs tokį pas draugus. Nors ne, garantuoju, kad turėjęs. Aš turėjau du, gal tris. Kadaise rinkau iškarpas su NBA varžybų akimirkomis ir kita papildoma informacija, statistika, lentelėmis ir pan. Viskas buvo sisteminama, sudaromos statistikos lentelės ir t.t. žodžiu, kuriamas asmeninis, nieko bendro su oficialia statistika neturintis, žinynas. Informacijos kaupimas vyko gražiausiomis DIY tradicijomis – pasitelkiant žirkles ir klijus.

Apie iškarpų mėgėjus turėtų ką papasakoti kiekvienos bibliotekos ar archyvo darbuotojas. Nieko baisaus kai netenkama 1988 metų knygoje per du puslapius spausdinto A. Sabonio portreto. Gražus ir sėkmingas vyras, kažkas tikrai nesusilaikė. Tačiau kaip sureaguoti kai dingsta ranka pieštas, natūraliais dažais dekoruotas piešinys iš 1500 metų vienetinio leidinio? Šūdinai, sakyčiau.

Bibliotekinis vandalizmas tik vienas iš iškarpų rinkimo porūšių. Buvo/yra ir kitų. Berniukai kaip taisyklė rinko sportininkų ir automobilių atvaizdus (dar dabar prisimenu tokį lenkišką žurnalą Auto-moto (pavadinimas gali būti ir ne toks)), tuo tarpu mergaitės klijais tepė ir į sąsiuvinį rikiavo muzikantų bei įvairių gyvūnėlių vaizdus. Mainai nepamainoma šio pomėgio dalis: atiduodavau žurnalo AUSIS numerius, o man – kalnas laikraščių ir žurnalų, gausių iliustracijų, lentelių ir t.t. Iškarpų rinkimui pasiekus piką sąsiuviniai netikėtai atguldavo į stalčius (rečiau paveldėjimo teise pereina jaunesniam giminaičiui, dar rečiau – į šiukšlių dėžę). Pasidaro ar tai gėda, ar tai nebe taip svarbu/įdomu.

Kol stalčiuje dulkėjo seni sąsiuviniai į mados viršūnę šovė iš rankų į rankas keliavę kompaktiniai diskai su “gražiomis“ nuotraukomis. Jos būdavo labai sistemingai sukataloguotos, tad kiekvienas gamtos, automobilių ar nuogų moterų mylėtojas galėjo persikelti jam patinkančias nuotraukas. Persimeti visą katalogą ir kaupi savo virtualias iškarpas. Nuotraukos keliavo ir PPT pavidalu. Ypač gausus jų naudojimas kuomet interneto skvarba ženkliai padidėjo ir visi puolė naudotis milžiniškomis el.pašto galimybėmis. (Pvz. bendra pašto dėžutės atminties suma: 5 mb. Visiškas wow). Hm, tos nuotraukos juk tikrai buvo gražios (labai įdomu būtų jas pamatyti dabar…)

O dabar, kas dabar? Vaizdų srautas toks didelis, pasidarė sunku ką nors įsiminti ar pamėgti ilgesniam laikotarpiui. O ir galimybių kaupti patinkančius kaupinius daug daugiau. Oldskūleriai vis dar renka iškarpas, užsislaptinę individualistai/slapukai kelia failus į katalogus, dėmesio stokotojai turi atskirus uber radinių katalogus savo facebook profiliuose, kiti gi “tagina“, “pinina“ ir visaip kaip nuvalkioja ir užmaskuoja vizualinio artefakto tapatybę, autorystę, pirminę jo prasmę…

Jungdamas vaikystės iškarpų sąsiuvinio idėją su žmogaus socialumo siekiu , organizacijų siekiais ir kitais siekiais, į pasaulio socialinių tinklų lyderių poziciją šovė Pinterest. Sako, jis jau trečias ir nebe daug liko iki sidabro medalio ir Twitterio metimo žemyn. Pinterest, stipriai šovė į priekį JAV ir pamažu populiarumo banga atvilnija ir iki čia. Fiziniai asmenys jau senokai “pinina“, “laikina“ ir “seivina“ jiems patinkančias iškarpas. Man Pinterest kol kas atlieka labai tiesmuką ir labai akivaizdžią iškarpų sąsiuvinio funkciją. Įdiegęs “pin“ mygtuką į savo naršyklę gali labai lengvai ir greitai išsaugoti sau patinkančius vaizdus, kurių greičiausia niekada gyvenime nebepažiūrėsi, tačiau jų pagalba kursi savo, kaip gerą (arba ne) skonį turinčio individo įvaizdį. Ir turi savo iškarpų/priminimų/atsiminimų sąsiuvinį.

Organizacijos (fiziniai asmenys taip pat) Pinterest gali išnaudoti tiek, kiek išneša jų (arba samdytų agentūrų, agentų) kūrybiškos smegenys. Panašu, kad kol kas daugumos smegenys neša pakankamai netoli. Tie, kurių smegenys neša toliau, sugeba Pinterest pagalba ieškoti naujų darbuotojų, parduoti savo produktus, gerinti savo įvaizdį, įtraukti klientus ir pasiekti kitos visokeriopos naudos. Manyčiau, ypač Lietuvoje, svarbiausia nustoti būti turinio ventiliatoriais, stumdančiais tuos pačius svetimus kūrinius ir pabandyt sukurti kažką savito ir savo auditorijai. Kurkit, būkit gudrūs, o fiziniai asmenys ventiliuos pirmyn ir atgal jūsų nuostabią vizualią medžiagą apie prekes, produktus ir pan. Win win.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: