Paskutinė naktis vyko po laiptais (kelionės užrašų knygutė)

Miegam nebe daug. Nėra kam taupytis. Paskutiniai pusryčiai buvo vakar. Šiandien post-paskutiniai pusryčiai. Liekanų naikinimas.

Paskutinės minutės kelionė į miestą ir lauktuvių medžioklė. Paskutinę minutę perkam vyną ir striukę iš skuduryno. Sunku paaiškinti kodėl, tie kas supranta, tie supranta. Aliuzija į 1993 metų bulviakasį gaunasi ypač vykusi. Ir rimtų dalykų aptarimas nerimtais balsais.

Atsisveikiname suvalgydami post-paskutines likučių liekanėles ir judam į stotį. Taksi repertuaras ne juokais sugraudina: ir 

Nuoširdų ilgesį kompensuoja durnystės geležinkelio stotyje. Ilgesį maskuojame stoties bandelinėje, kasečių kioske ir futbolo atributikos parduotuvėse. Deja, nei Dinamo nei Gaz-Metan maikučių nėra.

Galiausia viskas susiveda į lietuviškos filosofijos mokyklos gimimą. Užtvirtinam Vilčinsku su mediniu dievu priešaky. Viskas šiame pasaulyje yra taip kaip yra ir viskas taip ir tūri būti, arba ne.

Vietiniai traukinio keleiviai galiausia nuoširdžiai pradeda džiaugtis mūsų kompanija ir mūsų džiaugsmu. Pavaišiname juos šokoladu. Ratai patepti.

Kelionė su vokiečių komanda baigiasi šimtateminėmis diskusijomis ir adresų atvirukams apsikeitimu. Juk taip smagu gauti atviruką. Arba išsikviesti draugą į lauką priėjus prie namo šaukiant jo vardą. Arba ateiti į svečius nieko nepranešus. Arba…

Nieks nerašo ir nieks nešaukia. Atvykome. Atsisveikiname.

Naktis Bukarešte mažiau jauki nei pirmosios trys tame pačiam mieste beveik prieš mėnesį. Naktinėje traukinių stotyje trinasi visokie keistuoliai ir siūlo pirkti visokiausias asteroidų liekanas. Gražu.

Nagli taksistai siūlo savo paslaugas ir erzina komandos nares pasakomis apie remontuojamus tiltus ir sunkiai suvokiamą galimybę pasiekti oro uostą. Uostą pasiekiam. Autobusu. Sugriuvę tiltai, matyt, jau griuvo, nes nieko panašaus pakeliui nesutinkame.

Beliko tik įkurti mini stovyklą naktiniame oro uoste. Po laiptais patiesiam miegmaišius ir po valandos šalia mūsų kuriasi dar bent penki stovyklautojai. Įsikurti leidžiam.

Dvi valandos miego ir Karolio monopodas staiga patapo ginklu, kurį tenka nešti į bagažą prieš tai jį pridavus. Paskutines Lėjas metam į vakarų kultūros refleksijas ir lėktuve žiaumojame bulvytes.

Skrydis į Prahą paženklintas devynių balų stiprumo miegu. Pažadinti nesugebėjo net ir lėktuvo leidimasis. Tik suerzino.

Nuostabus planas miegoti Prahoje buvo iškeistas į kultinių dainų klausimą ir ypatingai lokalių juokų vartojimą. Juokai vartojasi puikiai.

Netrukus stinkystano komanda keliauja į Vilnių ir vėl miega.

Nabagiena (Lietuvos simbolio – amžino nabagėlio pasisveikinimas), leidžiamės į Vilnių. Nusileidimas Vilniuje netikėtai sutampa su rašymo kantrybės siūlo trūkimu. Trūkt.

Ps. Atpasakojęs šią kelionę, jaučiuosi lyg atstūmęs simpatizuojančią merginą. Kol kas tiek, santykius su Rumunija reikia baigti. Bent kol kas…

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: