Viena keista rugsėjo diena

Iš vakaro, tiksliau iš popiet, mokytoja įspėja apie artėjantį renginį. Įspėjimas priklauso nuo mokytojos darbo stažo. Skirtumas esminis: nuo nenumaldomo, šiek tiek gąsdinančio džiaugsmo iki mažu pozityvumo prieskoniu pagardintos visiškos apatijos. Dažniausia apatija atsiranda skaičiuojant antrus darbo mokykloje metus. Kartais užgimsta nenusakomas šių emocijų mišinys. Tačiau tai ir yra mažu pozityvumo prieskoniu pagardinta apatija.

Mokyklos sargas, surūkęs savo rytinę Primą su kandikliu, padeda mokytojai sustumti stalus. Kandiklis tam, kad susirūkytų visa cigaretė, nors elegancijos taip pat prideda. Stalus stumia į matomiausią mokyklos vietą – mokyklos fojė. Mokytoja stumia lengviau, sargas sunkiau. Sargas apygirtis. Arba apyblaivis. Tai naktinės vienatvės rezultatas. Atėjo kaimynas Vincas ir jiedu gėrė sporto salėje. Nes šiaip sau. Stalus suneša prastesnius, motyvai neaiškūs. Saugumas, greičiausia. Ko saugosi nežino, bet saugosi. Vaikų, matyt.

Ant į eilę surikiuotų stalų gula staltiesės. Ant vienos tautiški motyvai, kita balta, matosi lenkimo linijos, o štai ir “klejonka“, ant paskutinių stalų gula dideli popieriaus lakštai. Stebinantys, iš kur tokie dideli ir ką su jais galima daryti? Lyg kas tyčia juos tokius paruošė šiai šventei.

Šventės erdvė paruošta. Matomiausia, reprezentacinė mokyklos vieta sutampa su pačia tamsiausia erdve pastate. Fojė šiaurinėje pusėje. Visada kai įeini į mokyklą būna žiauriai tamsu. Visada. Mokslas šviesa skamba kaip nesusipratimas.

Netrukus, po valandos, į fojė pradeda virsti vaikai. Stropiausi ateina pirmi ir iškart ant stalų suguldo savo atsineštus eksponatus. Mažiau stropesni antrina atėję vėliau. Paskutinieji ateina paskutiniai, kas antras nieko neatsineša. Kišenėje laiko kelis pasiteisinimus, jie vienas už kitą įtikinamesni.

Susirinkus vyksta eksponatų apžiūra. Nors kasmet demonstruojami daugmaž vienodi eksponatai, galų gale vis tiek atsiranda viską nustelbiantis objektas bei keista jo transformacija. Sargas užmeta akį ir viliasi tarp visų šių transformacijų aptikti kokią krūtų porą ar įdomią penio reinkarnaciją. Neišvysta. Nusivylimu jo reakcijos nepavadinsi. Sargo emocijos labiau sietinos su jo girtumo buvimu ar nebuvimu, nuotaika ne prie ko.

Paroda eilinį kartą politiškai korektiška. Lytiškai korektiška. Vaikai tuo metu jau suka dainos ir šokio ratą, baigę dar kartą pirštu baksnoja į patikusį eksponatą. Galiausia šventė, kaip ir kiekvienais metais praeina ypatingai sklandžiai. Tik niekas iki galo taip ir nesupranta, kur gi vėliau dingsta tie ypatingi ir šiek tiek mažiau įdomūs eksponatai.

Greičiausia, tie eksponatai keliauja į mokytojos namus. Į virtuvę. Visomis keisčiausiomis transformacijomis ir meškučių bei antyčių variacijomis į puodą krentą kartu su mokytojos darže rastais pimpalais ir išsigimėliais. Taip gimsta niekuo neypatinga daržovių iš Rudenėlio šventės sriuba. Iki kito rudenėlio.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: