Išprotėjęs ir madingas vegetaras

Vakar lankiausi vegetariškoje kavinėje. Meluoju, tai buvo užužužužvakar. Teksto gimimo akimirką lankymosi faktas iš tiesų buvo “vakar“, tačiau šiandien, teksto redagavimo ir publikavimo dieną, pirmasis sakinys pavirto į akiplėšišką melagystę. Atleiskite. Galiausia lankymosi laikas šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Mažai reikšmės turi ir konkreti aplankyta vieta. Įdomumo dėlei (įdomumo dėlė, tai ta dėlė kuri siurbia kraują vien tik dėl įdomumo) atskleisiu paslaptį (galite skaityti ir kiti, ne tik įdomumo dėlės), jog ta aplankyta vieta buvo visai neseniai Totorių gatvėje atsidariusi vegetariška užeigėlė…. hmm… nepamenu pavadinimo. Pamenu tik tai, kad šalia jogos centro ir žaliavalgių restorano įsikūrusi kavinukė akivaizdžiai stokoja supratimo ir savo tapatybę suvokia tik per žalios spalvos sienas, žolių nuotraukas/portretus ir tibetietišką muziką. Juk natūralu – jei nevalgai mėsos, vadinasi smilkai smilkalus ir kalbi mantras. Tokia jų vizualinė, garsinė ir kvapinė savi-reprezentacija nustebina ir suglumina, tačiau meniu viską sustato į vietas. Vienintelė taisyklė – jokios mėsos, daugiau taisyklių čia nėra. Tai paaiškina tą vizualųjį chaosą. Tai paaiškina ir mano apsilankymo motyvus.

Tokios taisyklės, prisipažinsiu, man patinka. Prisiminęs kuklią viso gyvenimo mėsos nevalgymo patirtį, galiu drąsiai teigti – buvo visko. Mėsos nevalgau visą savo sąmoningai prisimenamą gyvenimą. Nors per visus tuos metus auklėjimo ir savi-auklėjimo perversmai bandyti vykdyti, tačiau jie buvo tokie fragmentiški ir nesėkmingi, kad nė neverti dėmesio. Jeigu ką tie priverstiniai perauklėjimai ir primena, tai nebent lemtingą apsisprendimo akimirką, kai man, ? (labai mažai) metų vaikui, buvo per prievartą pasiūlyta suvalgyti kepenėlių, o tos kepenėlės keliavo tiesiai (ant stalo, o tada) ant žemės. Vėliau fizinės prievartos nebebuvo. O apsisprendimas buvo toks tvirtas, kad moralinė prievarta kėlė juoką. Net ir apsiginklavus nepalaužiamu apsisprendimu, daugiau nei dvidešimties metų buvimo vegetaru patirtį galiu suskirstyti į kelis labai skirtingus etapus.

Išlepęs vaikas

Žinoma, kategoriškas vaiko apsisprendimas ko nors nevalgyti visuomet yra traktuojamas kaip “ožių rodymas“. Nepykit, bet ožių nerodžiau, tokių neturėjau, kaimynai neturėjo, gyvenau mieste. Lepinimas? Aš tai pavadinčiau sėkminga kombinacija. Taip jau sutapo, kad mano tėvams buvo visai ok, kad aš atsisakau valgyti tai, ką valgo jie. O man buvo visiškai ok, geriau jau nieko nevalgyti nei valgyti tai, ko aš nenoriu. Kiek pamenu abipusio spaudimo nebuvo. Apart mini mūšių viskas vyko labai sklandžiai. Namų erdvė tuo ir gera, kad viskas lieka tarp jos sienų. Vaikas tuo ir blogas, kad su savo pažiūromis jis juda daug toliau nei namų sienos.

Gal jis koks nenormalus

Pagrindiniai socialiniai, psichologiniai nepatogumai, be abejo, buvo kuriami masinių žmonių susitikimų metu. Tobulas to pavyzdys – giminės susitikimai. Balius be karšto mėsgalio yra šeimininkės gėda. O vaikas atsisakantis valgyti karštą šeimininkės pasiūlytą mėsgalį, o aperityvui neguldantis šalto mėsgalio ant duonos, yra įtartinas ir kažkoks įžeidžiantis. Pašnibždomis visi kalbėjo, kad tam vaikui ne visai gerai su galvele. Aš taip spėju, niekad negirgėjau. Su tokiu užsispyrimu ir normalaus maisto ignoravimu užaugs džiūsna ligonis nei naudos kokios iš tokio, nei ką. Faktai, kaip žinia mažai ką domina. Ypač tas, kad su gydytojais per visą gyvenimą bendravau mažai. Išskyrus gripą ar peršalimą kas penkis metus. Gydytojus matau tik priverstinių patikrinimų metu, o pamatę ligos istorijos knygelę jie nuolatos galvoja, kad ji naujai pradėta. Giminėms tai nereikšmingas sutapimas, juk kolektyvinė atmintis sako, kad nevalgantis mėsos yra nesveikas. Jei žmogus, pasak šiuolaikinės medicinos, visgi yra sveikas, matyt, problema galvoje.

Ateis laikas ir pradės valgyti

Jeigu problema galvoje, vadinasi problema lengvai pašalinama. Giminės būta humaniškos, apie psichiatrinę garsiai nešnekėta. Kas šnekėta tyliai pasakyti negaliu, dėl mėsos nevalgymo, matyt, smarkiai sutriko klausa ar konteksto pajauta. Visgi giminė sprendimą rado: sako, ateis laikas ir pradės valgyti. Nebūdami iki galo tikri dėl frazės “ateis laikas“, jie bandė apginti hipotezę prakalbdami apie kokias visuotinas negandas. Juk gyvenime taip nebūna, kad visada šalia yra reikiami maisto produktai. Negalėčiau teigti, kad jie buvo neteisūs. Tačiau “ateis laikas“ dar neatėjo. Gal tikrai ateis. Matyt, kalbėta apie ypatingai dideles negandas, visgi dauguma giminės komisijos atstovų yra gimę visai po didžiųjų XX a. nesąmonių. Nebent kaip negandą jie laikė nenumaldomai artėjusį studijavimą.

Jis tikrai nenormalus

Atėjus numatytoms negandoms, studijoms, paaiškėjo, kad niekas nepasikeitė. Komisija vėl patyliukais traukė senus argumentus, tačiau pataisė punktą ir staiga “ateis laikas ir pradės valgyti“ tapo “ateis (arba susiras) žmoną ir ji privers( !) valgyti“. Pripažinsiu, bandymas neblogas. Vienu gyvenimo etapu buvo privertęs susimąstyti, tačiau, deja, per silpnas. Argumentų progresas džiugina, o klausimai apie blogą savijautą prie vaišėmis nukrauto stalo tapo tokie pat nesuprantami, kaip kad klausiančiajam nesuprantami buvo mano atsakymai.

Socialinė izoliacija

Įveikus giminės psichologinį spaudimą panašias hipotezes reikėjo išklausyti ir negiminingoje socialinėje aplinkoje. Draugams toks maitinimosi įprotis taip pat atrodė mažų mažiausia įtartinas. Ypač keistas elgesys viešojo maitinimo įstaigose, kurios nežibėjo didele pasirinkimo gausa. Vienu gyvenimo etapu jaučiausi maksimaliai socialiai izoliuotas, nes tiesiogine prasme buvo neįmanoma pavalgyti mieste esančiose kavinėse. Paprašius išimti kumpį iš picos gaudavai miltinį paplotį su sūrio liekanų antspaudais ir pomidorų padažu. Kainos ir kokybės santykis gaunasi nepadoriai mažas. Nėra nė kaip enlarge`inti.

Pirmieji sėkmės daigai

Nei iš šio, nei iš to viskas pradėjo keistis. Prisipažinsiu, aš nesu food nazi ir šis klausimas niekada man nebuvo opus. Netgi atvirkščiai. Aplink mane esantiems žmonėms jis buvo toks opus, kad galiausia manyje susiformavo keistas požiūris į maistą ir į valgymo kultūrą apskritai. Aš visiškai nejaučiu jokio komplekso jeigu atėjęs į svečius nematau sau tinkamo patiekalo, kai tuo tarpu šeimininkė pasijunta it nuoga, nuginkluota ir nuvertinta. Tad nesistengiau sekti kavinių meniu, paprasčiausia jose nesilankiau ir tiek. Visgi nelauktai (mano taikiklyje, o gal ir apskritai) atsirado pirmosios vietos skirtos tik mėsos nevalgantiems. Aišku, su tuometinėmis savo pajamomis galėjau pasisotinti nebent galimybės buvimu nueiti į tokią vietą. Visgi tai džiugino. Kaip ir sugrįžusi socializavimosi galimybė. Socializavimasis pietų ar vakarienės metu yra labai savotiškas, intymus ir ypatingas, nepalyginsi su socializavimusi prie alaus bokalo. Priklausomai koks tavo tikslas, abu socializavimosi būdai ir labai efektyvūs.

Madingasis

Pamažu pradėjo rastis vis daugiau ir daugiau tokių vietų, o senosios taip pat greitai suprato naująją madą ir transformavo savo pasiūlą į daug lankstesnę, pritaikyta tiems, seniau laikytiems ne visai normaliais. Dabar galiu drąsiai rinktis bet kurią kavinę ir užtikrintai žinosiu, jog meniu tikrai rasiu kažką tinkamo sau. Tiesa, kalba eina apie didžiuosius miestus. Mažuosiuose vis dar galioja amžinai besistebinčios giminės kompleksas. Kąąąą, tu nevalgai mėsos? ______(įrašyti vardą, ar giminystė ryšio pavadinimą), dvidešimtpenkis metus nevalgau, kodėl galvoji, kad staiga ėmiau valgyt? Atėjo laikas?

Reziumė šiuo atveju peršasi labai universalus. Gyvenime reikia daryti ir eiti ta linija, kurią tvirtai pasirinkai. Tas, kuris vaikosi madų ir bando būti populiariu: a. vaikosi svetimų madų ir automatiškai yra neoriginalus b. praranda savo “tikrąjį aš“. Taigi darydami tai, kas mums iš tiesų patinka ir būdami tuo, kuo iš tiesų esame, anksčiau ar vėliau iš marginalų tapsime nuomonių lyderiais. Gal tokiais liksime visą gyvenimą. Pirmūnais.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: