Archive for lapkričio, 2012

lapkričio 29, 2012

Bananų respublika #2

Šį kartą „Bananų respublika“ kelia kepurę terminologijos adaptacijai. Tas pats „Lietuvos rytas“, tie patys 1991 metai.

Menedžmento išmokti gali tik menedžmento mokykloje, o jei esi geras menedžeris tikrai turi IBM kompiuterį su visomis programomis ir utilitais.

read more »

lapkričio 29, 2012

Pamokslas apie ryšius

Vienas toks pilietis kartą pasipiktino (kalba netaisyta): ne nu, užknisa ta Lietuva. Čia visur viską pasieksi tik per draugus.

Skaitydamas puikią knygą apie Sąjūdį galiu tik patvirtinti. Per draugus/ryšius galima sukelti net ir revoliuciją valstybėje.

Trečia pastraipa bus pamokymas: rašykite tai ką galvojat ir visa tai viešinkite. Kiekvienas asmuo privalo turėti savo tinklaraštį. Kiekviena mintis turi jai pritariančių (net ir pati radikaliausia kvailiausia). Kiekvienas žmogus turi bendraminčių. Dar niekad nebuvo taip lengva visus tuos bendraminčius pagaut ir kartu su jais sukurti ką nors įdomaus. Kaip sako Europos sąjungos Europos regioninės plėtros fondas „Kurkime Lietuvos ateitį“.

Ps. tik užrašęs Europos sąjungos regioninės plėtros fondo šūkį iš kart prisiminiau dainą ir mintyse užgiedojau: bunda jau Baltija….atmostas Baltija…. Kokia keista sąsaja…

lapkričio 29, 2012

Rytais

Rytais keliuosi anksti. Turėčiau keltis anksti, bet nepavyksta. Kai atsikeliu iš tiesų dar neatsikeliu. Toliau miegu duše. Kartą ten snaudžiau gal 40 min. Šiluma priminė karštį kopose ir kažkur ošiančią jūrą. Į stoglangį barbenantis lapkričio lietus priminė pareigą darbovietei. Iš dušo išeit lengviau nei iš lovos, bet sunkiau negu iš namų.

Gerą pusmetį išniręs iš savojo bromo lekiu į dešinę. O ten, įsitaisęs prie staliuko, šalia Coffee Hill, kas rytą sėdi tas pats vyriškis. Jis sėdi ir rūko cigarą. Kiekvieną rytą. Kartais geria kavą arba valgo pyragaitį. Dažniausia šokoladinį. Visgi dažniausia nevalgo, o tiesiog rūko tą cigarą. Visada pakelia akis, pasižiūri ir toliau rūko bei maigo savo išmanųjį telefoną.

Šį rytą jo (geriausio draugo iš matymo) nesutikau. Keista sudrumsti savo kasdienę rutiną. O ir mandarino suvalgymas po šviežiai išsivalytų dantų nuotaikos nepridėjo…

lapkričio 22, 2012

Bananų Respublika #1

Šiandien buvau parodos atidaryme. Tas atidarymas buvo tokia varnelė organizuojamų parodų sąraše, kad išklausęs pusę oficiozinių kalbų nusprendžiau pasišalinti. Tad pats šiandien atidarydamas naują blog’o kategoriją „Bananų respublika“ (arba iš Lietuvos spaudos archyvų) pabandysiu išvengti elementaraus konteksto nusakymo ir savaime suprantamų dalykų įvardinimo. Skaitytojai ir taip plaukioja kažkur tuose pačiuose vandenyse – visiems viskas aišku.

Taigi, nauja kategorija, senos idėjos, seniai publikuoti ir naujai atrasti pranešimai, ypatingai specifinis laikotarpis ir populiariausios žiniasklaidos priemonės. Pirma dalis.

Lietuvos rytas, 1991 metai.

Kartais taip džiaugiesi savo kraštu, o kartais susimąstai, kad ne taip jau toli ir nukeliavom per tuos du dešimtmečius. Tiesiog tobulas pranešimas spaudai iš Šiaulių policijos (PR agentūros ieškančios žmonių susimąstykit): TIK PASAKOSE PRINCAS ATJOJA ANT BALTO ŽIRGO, INTERNETU JIS ATSLENKA, PASIBALNOJĘS JUODAS MINTIS.

 

Taip ir įsivaizduoju, kaip žmogus prisiperka juodų ir raudonų ikrų, fotojuostų ir taip prabangiai prabangiai pasifotkina. 

Pamoka šiandieniniams copywriter’iams:

lapkričio 20, 2012

Darbanotas lapkritis

Lapkritis visada virsdavo sniegkričiu ir sutraukų mėnesiu. Nuo šalčio susitraukiau tik šį rytą. Ir tai taip lengvai, nes tirti aplinkos poveikį teko vos 5 min. pėsčiomis iki darbo. Ausyse skambėjo tenisas.

Kažkaip netyčia rasta daina prilipo prie darbingos mėnesio nuotaikos. Darbanotas lapkritis spalvomis pasipuošia nebent virtuvėje, kurioje savo kulinarinį analfabetiškumą paneigiu spalvotų vakarienių gamyba. Ir, beabejo, jų įamžinimu parudintu instragramos atspalviu (apie tai kažkada jau tuoj). ps.  Apie Instagramą, o ne apie receptus.

Gaminti mėgčiau, jei tai neatimtų tiek daug laiko. Juk reikia susitikti su draugais, perskaityti ilgiausią sąrašą knygų, pažiūrėti begalę filmų…O tuo tarpu, į miestą išlendu retai, nes gyvenimą senamiestyje priskaičiuoju kaip amžiną buvimą mieste, dažniausia žiūriu pavienius TED`o talksus ir Family Guy, o skaitau gal 5 knygas vienu metu, bet labiausia kažkokią baltarusių raudą apie Černobilio žalą…Kaltas lapkritis. Visus savo iracionalumus žmogus linkęs nurašyti metų laikams. ..Nurašysiu ir aš… atsitiktinį sakinį iš savo užrašų knygutės: “būsimų žudynių vieta (ateities paminklai)”. Siaubas.

lapkričio 10, 2012

Lapkritis

Lapkritis man (vis dar) Antakalnis.

ps. o trečiadienis – žalia spalva. Penktadienis mėlyna. Šiandien šeštadienis, bet šeštadienis spalvos dar neturi.

Fotografuota gal 2009, gal 2010 metais…Tikrai ne 2012 ir mažiau tikrai kad ne 2011.