Archive for gegužės, 2013

gegužės 29, 2013

Pirma dalis Krokuvoje

(Kaip visada) kelionė prasideda:

  1. gimtadieniu išvykos išvakarėse;
  2. dviem valandom miego;
  3. solidumo nepridedančia raudono vyno dėme ant lūpos, kuri taip ir neišnyksta.

Žanro klasika.

Kelionės pradžia tikrai žada daug. Pilkas AUDIšimtas ir taksisto žavesys bei pagyros kokie gražūs, įdomūs ir naudingi visi jo ekraniukai, mygtukai, kurie rodo kažką ir tarp pirmo ir antro kažko įterpia “vietą jūsų reklamai”.

Artimi skrydžiai visada liūdina savo kaina ir kelia nerimą savo kokybe. Šeštos ryto skrydžio kapitonas Marekas priminė į žvejybą sunkiai besikeliantį Marių, kurį pažadini pusė keturių ir bandai susikalbėti. Vapa ir viskas. Yra ir kita, stereotipais grįsta, Mareko vapėjimo versija. Labai jau dūsavo tas Marekas…

Dvigubai užaugintą nepasitikėjimą gali išgelbėti tik saugikliai arba stebuklai. “Ar šiame lėktuve yra pilotas?” Įsivaizduoju šaukiančią stiuardėsę patekus į kaunietišką oro duobę. “Yra!” šaukčiau aš. “Tai Jurgis Kairys!”, kuris atsisėdo šalia ir užmigo. Jau įsivaizduoju ne tik saugų, bet ir virtuozišką lėktuvo nuleidimą ar “kobros manevrą” netikėtai prireikus. Užmiegu ir aš. Ramu. Lietuva graži iš viršaus. Kur prasideda Lenkija nesupratau. Logiškai gaunasi, kad graži ir Lenkija.

Kairys

read more »

gegužės 10, 2013

1 gatvė ir 4 incidentai joje

22.37 min. UTC+0300 vietos laiku. Teksto autoriaus vairuojamas automobilis įsuko į  lietuvių visuomenės veikėjo, pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, vieno svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininko, gydytojo  Jono Basanavičiaus vardu pavadintą gatvę. Laiko atkarpoje (22.37 – 22.39 (UTC+0300))  bei vietos atkarpoje (J. Basanavičiaus gatvės susikirtimai su Užpalių bei Vaižganto gatvėmis) užfiksuoti keturi incidentai.

Incidentas numeris vienas:

Gatvių sankirtoje pastebėtas dviratininkas dėvėjo oranžinę liemenę. Faktas svarbus, tačiau nevertas incidento vardo.

Dviratis pastebėtas tą akimirką, kai dviratininkas kartu su transporto priemone griuvo ant šono. Incidentas!

Teksto autoriaus vairuojamas automobilis nestojo. Įvykis tiriamas arba ne.

Incidentas numeris du:

Automobiliui kertant pėsčiųjų perėją į šią, ant važiuojamosios ir einamosios dalies, įbėgo jaunuolis. Kirtus eismo juostas kertančias skiriamąsias linijas pastebėta, kad jaunuolis nesusivaldė ir krito tarp 3-ios ir 4-tos ženklinimo juostos. Teksto autoriaus vairuojamas automobilis nestojo. Įvykis tiriamas arba ne.

Incidentas numeris trys:

Nepavojingoje ir jokių pašalinių jėgų neveikiamoje kelio atkarpoje ant važiuojamosios dalies išbėgo kiškis, liaudyje vadinamas zuikiu (arba vice versa). Teksto autoriaus vairuojamas automobilis nestojo. Teksto autorius įvykio vietoje labai nustebo. Įvykis tiriamas arba ne.

Incidentas numeris keturi:

Automobiliui artėjant prie vienašonės sankryžos į šią, iš priešpriešos juostos, įsuko automobilis AUDI (valstybiniai numeriai tikrai buvo) ir atliko staigų automobilio sugrąžinimą į pagrindinį kelią. Incidento metu meistriškai panaudota atbulinė pavarą. Teksto autoriaus vairuojamas automobilis nestojo, autorius nebenustebo ir po dvylikos minučių sėkmingai pasiekė kelionės tikslą.

Schematinis (netikslaus mastelio) incidentų atvaizdavimas (pieštuku HB) popieriaus lape:

 Basanaviciaus gve

read more »

gegužės 6, 2013

Apšviestuose languose vieniši žmonės atrodo liūdnai

Saulė nusileis, nieks namo neįleis“ dejuodavo Skruzdėlytė tauškalytė.  Kažkada jos žodžiai skambėjo įtaigiai ir atrodė baisiai gerai argumentuoti.

Saulė buvo nusileidusi, leidausi nuo kalno gimtųjų namų link. Nuo to paties kalno besileidžiant rogutėmis žiemą, prieš daug daug metų, vos nepakliuvau po oranžinio Kamaz’o ratais. Šį kartą pakliuvau į stebėtojo liūdesio pinkles. Kairėje ir dešinėje, o ypač priekyje, visur stūkso nepriklausomybės pradžios lietuviškosios (vokišk-skandinaviškais prieskoniais pagardintos) svajonės išsipildymas nekilnojamojo turto pavidalu.

Žinia, tuometinė architektūra, išsipančiojusi iš Sovietinės „kelių galimų projektų architektūros“, nėrė į bokštų ir bokštelių vandenis su nematyto aukščio, dydžio, nefunkcionalumo arkomis, balkonais, vitražais ir kitomis grožybėmis.  Grožybėmis apkaišytuose devyniuose kambariuose talpinosi trijų-penkių asmenų šeimos.

Ponia mezga

Kadangi prisiminimuose viskas yra daug gražiau, tai tais laikais saulė švietė daug dažniau, žiemos buvo tikresnės, pienas skanesnis, televizorius geresnis… kaimynai buvo laimingesni. Gal net per daug. Jie buvo tokie laimingi, kad per šitiek metų nesužinojau jų vardų. Bevardžiai, iš matymo geriausi kaimynai, beveik visą savo laiką skyrė namų-milžinų priežiūrai, kol galiausia vienas po kito iškeliavo kažkur, ką liaudis vadina anapus.

Šiapus liko užaugusių vaikų ir anapus iškeliavusių vyrų paliktos žmonos, kurios, užgesinusios šviesas aštuoniuose iš 9 kambarių, sėdi šviesoje viename iš jų ir ilgesingai žiūri pro langą. Einant pro šalį, nusileidus saulei, tie vieniši žmonės apšviestuose languose atrodo labai liūdnai.