Pirma dalis Krokuvoje

(Kaip visada) kelionė prasideda:

  1. gimtadieniu išvykos išvakarėse;
  2. dviem valandom miego;
  3. solidumo nepridedančia raudono vyno dėme ant lūpos, kuri taip ir neišnyksta.

Žanro klasika.

Kelionės pradžia tikrai žada daug. Pilkas AUDIšimtas ir taksisto žavesys bei pagyros kokie gražūs, įdomūs ir naudingi visi jo ekraniukai, mygtukai, kurie rodo kažką ir tarp pirmo ir antro kažko įterpia “vietą jūsų reklamai”.

Artimi skrydžiai visada liūdina savo kaina ir kelia nerimą savo kokybe. Šeštos ryto skrydžio kapitonas Marekas priminė į žvejybą sunkiai besikeliantį Marių, kurį pažadini pusė keturių ir bandai susikalbėti. Vapa ir viskas. Yra ir kita, stereotipais grįsta, Mareko vapėjimo versija. Labai jau dūsavo tas Marekas…

Dvigubai užaugintą nepasitikėjimą gali išgelbėti tik saugikliai arba stebuklai. “Ar šiame lėktuve yra pilotas?” Įsivaizduoju šaukiančią stiuardėsę patekus į kaunietišką oro duobę. “Yra!” šaukčiau aš. “Tai Jurgis Kairys!”, kuris atsisėdo šalia ir užmigo. Jau įsivaizduoju ne tik saugų, bet ir virtuozišką lėktuvo nuleidimą ar “kobros manevrą” netikėtai prireikus. Užmiegu ir aš. Ramu. Lietuva graži iš viršaus. Kur prasideda Lenkija nesupratau. Logiškai gaunasi, kad graži ir Lenkija.

Kairys

Nespėjus padoriai nei numigti, nei pasigrožėti Lenkija, nei pakalbinti oro karalių Jurgį, Varšuva pakvietė užsukti į oro uostą. Baisiausia nustembu oro uosto kioske paklaustas ar turiu penkiasdešimt grašių. Kažkoks istorinis terminas prie gan šiuolaikiškos kasos. Ai, neturiu. Mes šiaurės šalis, bankas zlotus išmainė (t.y. pasmulkino) tik į šimtines.

Šimtinės šimtinėm, o štai jau Bombardierius suka propelerius Krokuvos link. Skrydis neprailgsta (apie 30 min.) ir štai jau mėgaujuosi pirmuoju turistiniu susimovimu – oro uosto shuttle autobuse prasėdžiu pusvalandį tam, kad šis nuvežtų už kampo.  Juk nelauktumėt pusvalandžio, kad jus nuvežtų nuo Katedros iki Dramos teatro?

 Bombardier

Na nieko, tik dar kartą įsitikinu kad lėktuve mestas burtas (jeigu stiuardesė pasisveikins lietuviškai – kelionė bus puiki, jeigu angliškai – nebloga, jeigu lenkiškai – prasta. Stiuardesė linktelėjo galva) veikia.  Krokuva pasitiko griausmais ir žaibais ir lietumi ir sušlapau.

 Krokuva

Žanro klasika tęsiasi: eini, bet pasiklysti. Važiuoji, bet ne ten. Valgai, bet iš parduotuvės ir ant suoliuko. Viva turizmas.

Svarbiausia, kad Krokuva tai labai labai Vilnius. Ne tik žmonės, pastatai, nuotaika ir atmosfera. Viskas. Net šaligatvio plytelės tokios pačios, lygiai taip pat suskilusios, mat tokių pat žmonių, tokiais pat batais ir tokiomis pat intencijomis mindžiotos.  Tokia tad ta metafizika ar tiesiog nepaaiškinama ir neaiškinama nesąmonė.

 Krokuvos saligatviai

Visgi nesąmonė yra pirštus spaudžiančiais batais bandyt išvaikščiot visą senamiestį. Geriau jau “nazi tour” kitai dienai, prieš tai pažiūrėjus Šindlerio sąrašą. Prieš miegą: žirgų konkūrų varžybos, lenkas užima penktą vietą, peršokęs ar neperšokęs ką reikia ar ko nereikia, sunku suprasti, nes TV Polonia reagavo pakankamai santūriai.

Per miegus įjungtas televizorius netrukdė, netgi atvirkščiai, tv shop pakėlė vietoj žadintuvo su stebuklingo įrankio, darančiu viską, reklama. Net ir tą Marijos statulėlę kuri buvo įkomponuota paprasto gyvenamo namo sienoje, net ir tą galėtų išdrožti. Paskutiniame sakinyje šiukštu neįžvelkite dviprasmybių…

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: