Bulgakovas, Meistras ir Margarita

Žydra jūra neišvengiamai pajuosta ir nebūtina čia Exxon Valdez su penkiasdešimt ketvirta pagal dydį skyle tanklaivio korpuse, priliejusia naftos tiek, kiek Mažeikių naftininkai giriasi galintys perdirbti per parą. Žydra jūra pajuosta kai naktis pasiglemžia jos spalvą, poilsiautojus pasiglemžia į vyno raudonį spalvą pakeitęs vanduo, tiekiamas nebe pliažuose, o kavinėse, baruose, namų užstalėse bei jaunatviškose užkrūmėse. Pajuodusios jūros fone iš pajuodusios Kindle skaityklės juodomis technologijomis nusavinta klasikinė knyga skaitosi ir susiskaito tikrai klasiškai. Ir rekordiškai greitai. Užvertus ar tiksliau išjungus knygą užlieja malonus jausmas, o gal net autošnabždesys „tai buvo vienas geresnių skaitytų skaitinių“. Ir, galima gan drąsiai teigti, vienas keisčiausiai rinkusių citatas. Bet šiuo atveju dėl visko kaltos atnaujintos pramoginės technologijos ir niekas kitas. Na, nebent faktas, kad Exxon Valdez užlopytas ir jūras juodinti grasina iki šiol. O gal jau ir nebe…  Nebe.

  • Vienišas prikimęs Ivano riksmas gerų rezultatų nedavė. Kažkokios dvi mergužėlės šastelėjo į šalį, ir jis išgirdo žodį “girtas”.
  • Abrikosų gėrimas suputojo geltona puta, ir oras pakvipo kirpykla.
  • Nei konduktorės, nei keleivių neglumino pats svarbiausias dalykas: ne tai, kad katinas kariasi į tramvajų – čia dar būtų buvę pusė bėdos, – o tai, kad jis ruošiasi mokėti.
  • <…> ar jam su tokiais apdarais pasiseks neįkliuvus pereiti Maskvą? Vis dėlto vienomis apatinėmis kelnėmis… Tiesą sakant, kas kam darbo, bet vis dėlto reikia saugotis galimų priekabių arba gaišaties.
  • Puolė skambinti į tą prakeiktą Perelyginą, pataikė į kitą vilą, pas Lavrovičių, sužinojo, kad Lavrovičius išėjo prie upės, nuo tos žinios nuotaika visiškai sugedo.
  • Tviskančių džiazo lėkščių žvangesys tarpais užgoždavo žvangesį indų, kuriuos plovėjos nuožulniu lataku grąžindavo į virtuvę,
  • Šlovė niekada neateina pas tą, kas kuria prastus eilėraščius.
  • Oficiantai paskubom plėšė nuo stalų staltieses. Palei verandą šmirinėjantys katinai markstėsi nuo ryto šviesos. Poetą nesulaikomai užgriuvo diena.
  • Stiopa bandė ką nors prisiminti, tačiau prisiminė tik tiek, kad berods vakar ir nežinia kur jisai stovėjo su servetėle rankoje ir taikėsi pabučiuoti kažkokią damą, žadėdamas jai, jog kitą dieną, lygiai dvyliktą, ateisiąs pas ją į svečius.
  • Na, burtams, kaip žinote, užtenka tik prasidėti, ir jau niekaip jų nebesuturėsi.
  • Šitie žodžiai buvo tokie netikėti ir keisti, jog Stiopa nusprendė, kad jis prastai nugirdo.
  • <…> pas mus nevalia, o užsienyje valia.
  • Dvidešimt metų išdirbęs teatruose, Varenucha buvo visko regėjęs, tačiau šįsyk pajuto, kad jų protą kloja lyg kokia marška, ir nesugebėjo pasakyti nieko gudresnio už kasdienišką ir visai nevykusią frazę: – Negali būti.
  • Varenucha padarė viską, kas dera žmogui apstulbimo akimirką. Jis ir po kabinetą pabėgiojo, ir rankomis porą sykių skėstelėjo kaip nukryžiuotas, ir pilną stiklinę geltono vandens iš grafino išmaukė, ir šūkavo: Nesuprantu, nesuprantu…
  • Sveikinu jus sumelavus, pilieti.
  • Apdujęs dirigentas nesusivokdamas, ką darąs, mostelėjo lazdele, ir orkestras ne užgrojo, ir ne trenkė, ir ne žiebė, o iš tiesų, anot šlykščių katino žodžių, skėlė kažkokį neįtikėtiną, neapsakomai nešvankų maršą.
  • Išgirdę netikėtą klausimą, jūs nė nekrūptelite, akimirksniu susitvardote ir žinote, ką reikia sakyti, norėdami nuslėpti teisybę, kalbate gana įtikinamai ir nė viena raukšlelė nesuvirpa jūsų veide, tačiau, deja, netikėto klausimo pabaidyta iš jūsų sielos gelmių šokteli į akis, ir viskas baigta. Ji pastebėta, ir jūs įkliuvote.
  • Per trisdešimt Vasilijaus Stepanovičiaus buhalteriavimo metų nebuvo atvejo, kad kas nors, nesvarbu, ar juridinis, ar privatus asmuo, nenorėtų pinigų priimti.
  • Šis sapnas gali reikšti arba viena, arba kita <…>
  • Esti dalykų, kuriems visai negalioja nei luomų barjerai, nei valstybių sienos.
  • <…> aš sutikčiau dirbti tramvajaus konduktoriumi, o jau sunkesnio darbo pasaulyje nėra.
  • Niekada nieko neprašykite. Niekada ir nieko, ypač iš tų, kurie už jus stipresni. Patys pasiūlys ir patys viską duos.
  • Ir menkniekius reikia atsiminti.
  • Aš gąsdintas pergąsdintas, manęs nebegalima išgąsdinti.
Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: