Archive for rugsėjo, 2013

rugsėjo 23, 2013

Lietus neišgąsdino šio įrašo autoriaus

Kai kurie dalykai, detalės, frazės, dainos, taip gudriai užskvotina gabalėlį smegenų, kad nepageidaujamą gyventoją prisimeni tada, kai jis pats apie save primena. “Lietus Lietuvoj, lietuuuus Lietuvoj” niūniavau šį rytą duše ir puft (kopiraitas Lavrinovič) lietus tikrai Lietuvoj! Neveltui Lietuvos Parameteorologijos tarnyba šarvuoto raitelio ietį pakeitė skėčiu – ruduo šlapiais batų priekiais ir aplyta kaire ranka (nes dešinė neša skėtį) tvirtu žingsniu žengė į kiemą. Belieka tik nustoti gailėti taip netikėtai pasibaigusios vasaros ir neišsigąsti lietaus, kurio, kol kas, neišsigąsti sugebėjo tik Lietuvos futbolininkai:

 

Visi kiti, dažniausia, lietaus išsigąsta. Kaip antai:

read more »

Reklama
rugsėjo 16, 2013

Kaimyno komunisto santykis su politika ir religija

Vienas vaisingiausių minčių produkavimo procesų yra žolės pjovimas. Nebent tai yra tavo profesija, iš kurios valgai (skystą) duoną, tuomet pirmasis teiginys iškart tampa stipriai abejotinu. Bet kokiu atveju tai ne mano profesija, tad gimtinėje aplankius namus, kur plyti devynios marios žolinių augalų (daugiausia dobilų, tad jokių misinterpretacijų, jaunasis narkolegalizuotojau), kuriuos kartas nuo karto tenka (pa)pjauti. Tai mažiausia pustrečios valandos meditacijos ir besikartojančių fizinių veiksmų popuri.

Kiekvienas bent tris kart per metus pjaunantis žolę dvikojis individas žino, kad geriausia pjauti mažėjančio kvadrato principu (beveik taip pat, kaip atrodo TSPMI logotipas/ meandra). Tokios taktikos pasirinkimo proga į ausis pasikroviau vieną TSPMI profesoriaus audio-paskaitą ir ieškodamas atsakymo kaip prieiti prie neprieinamo krūmo gilinausi į religijos bei politikos santykį. Įveikdamas metrą po metro ir perkrimtęs žodį po žodžio supratau koks laimingas XXI a. pilietis esu, mat būtų kiti laikai, kaip sakė vienas draugas, ramiai gyventi nuomodamas būstą iš protestantų, o tarnybą eidamas pas jėzuitus tikrai negalėčiau…

Galiausia paskaita ėjo į pabaigą, pjaunamos žolės plotai – ne. Pasibaigus paskaitai (per lengvą prievartą) teko klausytis kuklaus telefono grojaraščio, tarp dainų buvo ir iš proto varanti žadintuvo melodija bei netikėtas Sattos guilty pleasure atradimas.

Įdomus sutapimas, pastaroji daina užgrojo žengiant iš po obels ir išnyrant fasadinėje kiemo pusėje, kur pašto dėžutės turinį tikrino kaimynas.  Apvalutį žilą dėdę dėl jo priešpensiniu laikotarpiu eitos tarnybos iki šiol visi vadina komunistu.  Gal dėl to, o gal dėl to fakto, kad į bendruomenę jis įsijungė vienas paskutinių, vietiniai su komunistu bendrauja labai mažai. Beveik tiek pat, kiek su prieš tai buvusiais namo šeimininkais – staiga pralobusiais dešimto dešimtmečio pradžios Lietuvos naujaisiais biznesmenais/menedžeriais. Iš tų laikų pamenu tik daug prabangių mašinų, pusnuogių merginų,  vaikišką gandą apie baseiną rūsyje (kuriame, anot amžininkų, įsigijęs namą, komunistas pradėjo laikyti pjuvenas), amžinus vakarėlius su būtent tokia muzika kokia sklido iš mano ausinuko.

Keista nostalgija, tokia ne iki galo tikra, nes vaikystėje viskas tiek pat tikra kiek leidi sau prisigalvoti. O prisigalvoti sau leidi.

rugsėjo 11, 2013

Nelaimingą atsitikimą vainikavo laimingas sutapimas

Aną dieną (nors beveik visus tokio tipo įrašus pradedu laiką nusakančiu terminu “šiandien”, tačiau dienos šviesą įrašas išvysta begėdiškai nustumdamas minėtąjį “šiandien” į vakar, užvakar, užužvakar ar kitą užmarštį, kol galų gale laiką nusako nekonkretybės karalaitė “ana diena”) mane netikėtai pasiekė pagalbos šauksmas/prašymas, o gal net šioks toks paliepimas. Trumpai tariant sugedo automobilis, kurį aš, išgirdęs pagalbos šauksmą/prašymą/paliepimą, puoliau gelbėti. Gal ne tai kad herojiškai puoliau…hm…

Viskas buvo maždaug taip: skambutis buvo ramus, o kviečiantysis užtikrintai žinojo, kad atvyksiu, kad net ir labai nenorėdamas ir visaip vangiai judėdamas nuslinkau iki automobilio tam, kad bandyčiau išgelbėti kitą. Vydkamas susivokiau (ką ten vykdamas, iškart išgirdęs pagalbos prašymą telefone),  kad geriausia ką galiu padaryti atvykęs į įvykio vietą (su visomis savo automechanikos žiniomis) tai užgesti ir nebeužsivesti lygiai taip pat, kaip ir šauksmininkų automobilis…va.

asociatyvinė nuotrauka

asociatyvinė nuotrauka, nes nuotraukoje daug automobilių