Sabaliauskaitė, Silva Rerum

Egzistuoja natūralus smalsumas eiti į knygų mugę, nors iš jos nieko nebesitiki, bet eini, nes turi pakvietimus, taip ir su Silva Rerum – neplanavau skaityti, bet skaičiau, nes knyga (lyg ir netyčia) pakliuvo į rankas. Skaičiau nemadingai per vėlai, bet madingame (vis dar) vilniomaniškame fone. Būtent tai ir patiko labiausia. Vilnius. Patiko rašto/žodžio įmantrybės. Nuomonių margumas kišo kritines (svetimas) mintis, bet kūrinys stipresnis negu jos. Patiko abstrakčiai, tad citatų kratinio sudarymas gavosi toks šiaip sau. Jų liko nedaug, o ir likusios be konteksto įtariai neaiškaus žavumo. Panašaus neaiškaus žavumo , kaip ir antra knygos dalis.

  •  “Daryk ką nori, tik kad paskui neatrodytų kaip prakutusio plebėjo svajonė”
  • Knygos Tarvydų namuose buvo neginčijamas blogis, mat jų skaitymas prilygo tuščiam laiko leidimui – laiko, kurį Jonelis galėjo panaudoti vakarais smulkiems namų ūkio darbams atlikti.
  • <…> jo vaikas buvo mandagus, sumanus, iš tų, kuriem metęs gilesnę mintį pajusdavai raibuliuojant.
  • Dabar gi jis buvo gyvas, kurtinantis savo garsais – arklių pasagų ir prie aulinių batų prikaltų pasagėlių kaukšėjimu į grindinį, praeivių, prekeivių keiksmais ir šūkaliojimais, varpų gaudesiu, vėjo klebenamų langų ir langinių dunksėjimu; viskas čirškė, caksėjo, džergžėjo, o nuo kvapų galėjo apgirsti galva.
  • <…> čia, Lietuvoje, vertinta visų pirma maisto gausa, o ne jo skonis, tad visko buvo daug, stalai lūždavo <…>
  • <…> nusidėjeliu žmogumi, visgi nuo gyvulio besiskiriančiu tuo, kad, užuot puolęs ir nemokšiškai rydamas iškart patenkinęs alkį, jis nutaria ilgiau jį pratęsti, idant, mušdamas sviestą, ruošdamas sraiges, pjaustydamas česnaką, žiesdamas dubenėlį ir užkurdamas ugnį, pasigėrėtų Viešpaties kūnijos įvairove <…>
  • Elžbietai viskas pasirodė kur kas laisviau ir šeimyniškiau, nei ji atminė iš to laiko, kai pati čia mokėsi globojama tetos Dorotos, nes, nors už lango lygiai taip pat kaip ir jos prisiminimuose čirškė pavasariniai žvirbliai, anuomet mergaitės vis vien buvo kur kas labiau muštruojamos, dabar gi mažosios bajoraitės vienuolyno mokykloje susėdusios sau mokėsi skaityti, tarpais draugiškai pakikendamos ir, atrodė, visai naudingai ir įdomiai leisdamos laiką, ir Elžbietai net širdį suspaudė, nes jos buvo būtent tokio amžiaus, kokia būtų buvusi vargšelė Ona Magdalena, o motinėlė Konstancija pabrėžė, kad mokinukių dabar, ačiū Dievui, netrūksta, nes mokomos ne tik Šventojo Rašto tiesų, bet ir kitą pamaldžią lektūrą skaityti, ir rašyti, ir sąskaitybos, ir dailiai siuvinėti, ir peltakiuoti, ir lotynų pagrindų, ir netgi truputį prancūziškai, nes viena iš seserų gana greitai mokanti šią kalbą, o juk ne paslaptis, kad šiandien karaliaus dvare jokios karjeros nepadarysi be prancūzų kalbos, ką ir kalbėti apie tai, kad visas jos didenybės karalienės Marijos Liudvikos  fraucimeris išimtinai tik ta kalba ir šneka – pati įsitikinusi tuo prieš dvejus metus, kai jos didenybė lankėsi Vilniuje, na, bet jeigu ir ne kiekvienai lemta tapti dvaro savante, tai iš savo patirties ji galinti pasakyti, kad bent jau Vilniuje vis dažniau kilmingi vyrai ieško nuotaukų, su kuriomis būtų galima pasikalbėti ne tik apie valgį, kaspinėlius ir ūkiškus reikalus, bet ir apie subtilesnius dalykus.
  • <…> visuotino plepesio laikais būtent mokėjimas klausyti tapo didžiausia vertybe <…>
  • <…> buvo ir tokių, kurie tikėjo nesusimąstydami, taip, kaip kad nesusimąstydami kasryt prausė veidą <…>
  • <…> kovų nebūna “už”, kovos būna tik “prieš” <…>
  • <…< taisyklė – lėbauti, džiaugtis ir nebūti nuobodžiam <..>
  • <…> ką tik savo laimingą ateitį su Uršule būtų nusipirkęs į skolą, kurios niekada negalės išmokėti <…>
  • <…> kad jos nenugąsdintų kokias “rimtais ketinimais” ar “aistringais afektais”, iš kurių ji galbūt tik pasijuoktų <…>
  • <…> tos nejaukumu nėščios tylos <…>
  • <…> buvo perskaitęs daugybę knygų apie ars moriendilssy koks čia gali būti mirties menas ir kilnaus pavyzdžio rodymas, kai darai po savim ir vos įstengi nuryti tyrelę, kuria maitina tavo ištikima žmona <…>
Advertisements

One Comment to “Sabaliauskaitė, Silva Rerum”

  1. Nominavau Tavo blogą “Best blog awards”.
    Kviečiu apsilankyti pas mane klausimų 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: