Alfonsas Nyka – Niliūnas: Dienoraščio fragmentai 1938 – 1975

Senelis prie Kūčių stalo skaitydavo ištrauką iš maldaknygės. Tiksliai nežinau kokios, sunku buvo atsekti. Nelabai ir rūpėjo. Skaitydavo lėtai, didingai, taupydamas kiekvieną žodį. O gal tiesiog prastai matė, dėl to nebuvo kur skubėti. Skaitė po puslapį ar tris kasmet. Šioje vietoje taupė. Kuo daugiau puslapių liks maldaknygėje, tuo daugiau Kūčių ir skaitymų lauks ateityje. Taupymas, deja, nepadėjo.

Taupus maldaknygės skaitymas sukūrė jaukią tradiciją, intymų ir pagarbų santykį su skaitomu tekstu. Nieko panašaus nesugebėjo atkurti skaitymą perėmę giminaičiai. Kažkaip panašiai skaičiau Nykos – Niliūno dienoraščius. Buvo keista, bet ši knyga tapo ta knyga, kurios puslapius, pastraipas, sakinius taupiau. Svarbiausia buvo skaityti nepervargus, kad tik nuovargis neverstų puslapių robotiškai sunkiai ar peteliškiškai per daug lengvai. Nors buvo visaip.

Tradiciškai rinkau ištraukas, nors praktiškai kiekvienas sakinys vertas būti čia, kaip kad esantys čia buvo braukiami gan atsitiktinai ir, kaip visada, labai akimirkiškai.

Maloniausia buvo su autoriumi klaidžioti po pažįstamas vietas. Ne tik Kalinausko gatve ar Gedimino prospektu Vilniuje. Ypač smagu atpažinti vaizdą ir jausmą einant seno dvaro taku Utenoje, pro kurį abu eidavome iš tos pačios mokyklos į visai netoli esančius namus. Ta pati keista magija ten pat, tik daugiau nei pusės šimtmečio skirtumas. Ir kitos mažos detalės. Jis ėjo basas, o aš su OHO traškučiais rankoje. Bet kam tai rūpi…

Ištraukos:

/ 3 /

<…> priskyniau glėbį gėlių, kurias namie sesuo pamerkė į stiklinį ąsotį; bet gražios jos tik gamtoje.

/ 19 /

<…> universitetas buvo daugiau rėmai negu paveikslas <…>

/ 28 /

Lauke snyguriuoja. Atrodo, ne sniegas krinta, bet tyla.

/ 31 /

<…> nes mokėjimas gyventi tik su savim ir savyje, kad ir nepalankiausiomis sąlygomis, visuomet buvo viena iš mano negausių dorybių.

/ 31 /

Gyvas gyvenimas patrauklesnis už jo eigos fiksavimą.

/ 32 /

<…> laiko praleidimo specialistas <…>

/ 32 /

Kiekvieną dieną pasižadu laikytis tam tikros dienotvarkės, bet taip pat kiekvieną dieną tą savo pažadą sulaužau, nes, kaip visiems gerai žinoma, daug maloniau ko nors nesilaikyti negu laikytis.

/ 33 /

Visas eilėraštis kažkaip graudžiai ir tiesiog fiziškai panašus į jo autorių <…>

/ 36 /

Saugokis kaip maro tų, kurie „lengvai kalba“, nes jie niekad nepasako nieko, kas kitų nebūtų buvę pasakyta.

/ 44 /

Eidamas Kosto Kalinausko gatve į viršų staiga ir be jokios išorinės ar išvidinės priežasties pajutau, kad esu pavojingai iškrypęs iš savęs ir per daug dėmesio kreipiu į dienos įvykius, universitetą, bendrabutį; kad esu beveik ant bedugnės krašto, kad reikia grįžti į save ir nuo visko laikytis atokiau. Parėjęs bandžiau taisyti turimus eilėraščius, grįžti ir įsigyventi į jų atsiradimo aplinkybes ir nuotaikas, bet tai tik padidino prasilenkimo su savim kaltės jausmą.

/ 46 /

<…> tos nesibaigiančios pacifistų diskusijos <…>

/ 50 /

<…> nusipirkau keletą (knygų) (ne todėl, kad man jos reikalingos, bet kad buvo)

/ 64 /

<…> talentas nesąs atlikimas, kaip kūnas nesąs šokis.

/ 68 /

Provincija jam palaužė sparnus ir pakeitė akių spalvą.

/ 94 /

Lašas nesirūpina savo kritimo geometrija.

/ 98 /

Ir man staiga užėjo graudus noras sušukti: lietuvi, nusiimk kepurę Tilžėje!

/ 112 /

Vaikystėje mane žavėjo švelnios, ne per daug pabrėžtai moteriškos, siaurais pečiais ir strėnomis berniukiškai savarankiškos mergaitės, kurios dalyvaudavo visuose mūsų žaidimuose, eidavo kartu žuvauti ir kartu su mumis dienų dienas prasikarstydavo medžiuose, nepastebėdamos ar nenorėdamos pastebėti savo besikalančio moteriškumo. Bet vieną dieną jos staiga nebeateidavo: imdavo šalintis mūsų, lyg sužinojusios, kaip mums tuomet atrodydavo, kažkokią didelę ir neatspėjamą paslaptį.

/ 123 /

Gatvėje sutiktas pažįstamas rusų karo belaisvis Semionas (naujintėlaičiu ir gerokai jam per mažu kostiumu), pasikeitus naujienomis (atrodo, kad jam sekasi neblogai), išmintingai pastebi: „Karas yra karas, reikalai yra reikalai“.

/ 131 /

Viską prarasti beveik neįmanoma, nes visuomet dar pasilieka amžinai ištikima vienatvė.

/ 147 /

Amor Dei. Vaikystėje, litanijų, karunkų, vargonų ūžimo Utenos bažnyčioje ir motinos pasaulyje, aš buvau beišmokstąs myleti Dievą. Bet viską nepataisomai sugriovė žinia, kad reikia Jo ir bijoti. Kaip aš galėjau mylėti tą, kurio reikia bijoti?

/ 188 /

Retkarčiai mane kas nors paklausia, ar aš tikiu į Dievą. Bet niekas niekados neklausia, ar aš tikiu į žmogų. O tai yra vienintelis klausimas, į kurį atsakant, atsakoma į viską.

/ 195 /

Praeitis niekad nepraeina, ateitis niekad neateina.

/ 200 /

<…> kodėl aš taip mažai keliavau tikrai be reikalo ir be tikslo?

/ 203 /

<…> jeigu bijai įsigyti priešų, tuoj pat keisk profesiją.

/ 205 /

Viešos egzekucijos traukė ir žavėjo minias savo vienkartiškumu: įvyks kažkas absoliučiai originalu, ko niekas niekuomet negalės pakartoti.

/ 209 /

Šviečiamojo amžiaus padarytoji žala žmonijai yra tai, kad jis paskatino ir išmokė kvailius galvoti. O kaip visiems gerai žinoma, nieko nėra blogiau už galvojantį kvailį <…>

/ 215 /

Pirmas įsakymas mano asmeniniame dekaloge: Niekad neprimti savęs rimtai ir, Dieve gink, tragiškai.

/ 216 /

<… reikėjo pereiti visas sveikatos tikrinimo kalvarijų stotis.

/ 254 /

Jeigu Dievas gyventų žemėje, Jo namų langai visuomet būtų išdaužyti.

/ 262 /

Sunkiausias dienos literatūros kritiko uždavinys – atskirti nauja (aktualijas, mados apraiškas etc.) nuo originalu (t.y.antlaikiškai nauja, ne tik kitaip).

/ 262 /

Diogenas: Aš apšlapinau žmogų, pavadinusį mane šunimi. Bet kodėl jis taip nustebo?

/ 265 /

Nuo šiol niekad nieko nesiimti, ko negali visu 100 procentų įvykdyti. Amen! Dixi! Ainsi soit-il!

/ 276 /

Filadelfijoje mirė Krėvė (užvakar). Pirmas žinios įspūdis – lyg būtų miręs Nemunas, Vilniaus katedra arba Šatrijos kalnas <…>

/ 283 /

Jeigu kada ir pavartydavo kokią knygą, tai tik prieš tai apsidairiusi, ar niekas nemato, nes jau ankstyvoje vaikystėje buvo išmokyta dirbti tik „naudingus“ darbus ir gyventi niekad nesibaigiančiais rūpesčiais.

/ 288 /

Aš esu kaip Šv. Augustinas: kol niekas neklausia, žinau, kas yra laikas, bet klausiamas nemoku nieko atsakyti.

/ 292 /

Puota tam, kuris pareina, ne tiems, kurie visą laiką buvo su mumis.

/ 303 /

<…> kaip lengva mylėti princesę ir kaip sunku mylėti „liaudį“

/ 336 /

Geras žmogus yra neoriginalus žmogus.

/ 347 /

Pingvino situacija: always dressed up and no place to go.

/ 347 /

Vaikystėje, negalėdamas keliauti traukiniais, laivais ar lėktuvais, aš keliaudavau žemėlapiais, ypač vienu, gautu iš mano mokytojos panelės Grincevičiūtės, mokyklai nusipirkus naują ir daug didesnį.

/ 349 /

Jausmas, kad aš išdaviau gamtą, nes mano santykis su ja tapo tik “pasivaikščiojimu gamtoje”, t.y. pramoga.

/ 385 /

Būsimosios kartos? Ateitis? Aš esu būsimosios kartos ir ateitis, bet dabar.

/ 388 /

Kiekviena organizacija yra korupcijos forma ir turi “organized crime” žymių: bendromis jėgomis veikti prieš neorganizuotą žmogų, t.y. prieš individą.

/ 388 /

Būti už arba prieš: abi pozicijos yra simplistinės, vulgarios ir įmanomos tik žemesniame problemų lygmenyje. Kitaip sakant, aš galiu būti šalininkas arba priešas tik nereikšmingose situacijose.

/ 391 /

Didžiausia mūsų, lietuvių, yra buvo (su mažomis išimtimis) ir tebėra (su dar mažesnėmis) tai, kad mes esam per dori: ne kad stengiamės tokie pasirodyti, bet kad esame.

/ 392 /

<…> praeitis kinta ir vystosi lygiai ta pačia logika kaip ir dabartis.

/ 393 / 

Besišnekučiuodamas valgykloje Skardžius man sako: “Žiūrėk, kokia vis dėlto skambi lietuvių kalba. Kad ir tokie žodžiai, kaip bimbalas, šurmulas, šalaputris, birbynė – tikrai muzika fonetiškai išlavintai ausiai.” Visus tuos žodžius jis ištaria aiškiai sukirčiuodamas, pabrėždamas kiekvieną garsą ir nuoširdžiai gėrėdamasis jų skambumu.

Aš, jam pritardamas, visiškai rimtu veidu pridedu kelis savo pavyzdžius: keverza, šunvotė, piktšašis, pašlemėkas etc., ir visa tai jis priima bona fide, nė nemanydamas įtarti, kad aš čia iš jo šaipausi.

/ 404 /

Gailestingumas? Deja, mūsų gailestingumas dažniausiai tėra išmalda sau.

/ 406 /

Kad gyvenimas yra didesnė paslaptis už mirtį liudija ir tai, kad prisikėlęs Kristus nebepasakė nieko nauja. Bet ar mes būtumėm supratę, ką Jis sako?

/ 419 /

<…> Miškinis yra gimęs dvaro poetas, dainuojąs karaliui, ir nesvarbu kokiam karaliui, kad tik karaliui.

/ 463 /

Draugystė. Jėzus kalba apie meilę, bet niekad apie draugystę.

/ 466 /

Žmogus – kaip valstybė; visą gyvenimą stato tolydžio vis komplikuostesnes gynybos sistemas savo intymaus gyvenimo ir vienatvės imperijos sienoms apsaugoti.

/ 470 /

Mano pasaulis yra amžinas, nes aš nemoku įsivaizduoti jo pabaigos.

/ 486 /

Jis buvo vienas iš tų retų žmonių, su kuriuo galėjai garsiai pasvajoti, nebijodamas pasirodyti juokingas.

/ 539 /

K.L. buvo žmogus, gyvenimo leistas į skurdo ir nesėkmių mokyklą, kurią baigė magna cum laude, ir vis tiek visą laiką buvo ir pasiliko laimingas kaip žvirblis, žiemos saulėje straksantis ant kelio.

/ 567 /

Aš tik dabar pamačiau, kaip sunku atprasti gyventi išmoktą gyvenimą, atsitoti akis į akį prieš realybę ir į viską pažvelgti nuoga akimi.

/ 576 /

Pastebėjau, kad šiais laikais beveik niekas nebeina pasivaikščioti. Seniau tai buvo vienas iš svarbiausiųjų civilizuoto žmogaus gyvenamojo ritmo bei ritualo momentų.

/ 604 /

Parašęs šiuos žodžius matau, kad aš čia savotiškai “falsifikuoju” praeitį, nes anuo metu vargu būčiau taip formulavęs.

/ 611 /

Žmogau, vaikščiok vienas, kalbėkis su savim pačiu ir nesislėpk chore.

/ 629 /

Mus visą gyvenimą persekioja paslaptinga baimė kažko, ir mes visą gyvenimą, rašydami ar kalbėdami, tos neaiškios baimės diktuojami, nuolaidžiaujame tam kažkam, – taip, kad viskas iš mūsų rankų ir lūpų išeina nepilna, nudailinta, sušvelninta, redukuota, – lyg visa tai būtų skiriama tik ad usum delphini.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: