Archive for ‘Istorija’

vasario 6, 2014

„Gražiausios“ Interpolo ieškomos nusikaltėlės

Kuomet žiniasklaidos priemonės stokoja noro rašyti puikius straipsnius, dažna griebiasi pigaus, it šokoladas „Fregata“, triuko ir paskelbia kokį nors nevisai vykusį dešimtuką. Žmonės, it pradinukai devyniasdešimt septintais, neturėdami to lito ir kelių centų „Manijai“ ar „Dar Du“, nenorom perka „Fregatą“. Valgo, nes de jure skanumynas, o de facto kažkoks absurdas. Taip ir aš,  kaip tas vaikas iš devym-septintų ar „Delfi“ iš du-tryliktų (t.y. du-keturioliktų. Kaip pradinukas devym-septintais padariau klasikinę metų rašymo metų pradžioje klaidą) skaitovus į  savo raštų krautuvėlę grįžti vilioju brukdamas „Fregatą“.

 x204927_p1„Fregata“:

Aną dieną netikėtai atsidūriau Interpolo svetainėje. Kiekvienas internautėjantis pilietis žino, kad geras pusvalandis skiria Wikipedia straipsnį apie Maidaną nuo straipsnio apie Islandijos žvejus-aiškiaregius ar Interpolą.

read more »

rugsėjo 11, 2013

Nelaimingą atsitikimą vainikavo laimingas sutapimas

Aną dieną (nors beveik visus tokio tipo įrašus pradedu laiką nusakančiu terminu “šiandien”, tačiau dienos šviesą įrašas išvysta begėdiškai nustumdamas minėtąjį “šiandien” į vakar, užvakar, užužvakar ar kitą užmarštį, kol galų gale laiką nusako nekonkretybės karalaitė “ana diena”) mane netikėtai pasiekė pagalbos šauksmas/prašymas, o gal net šioks toks paliepimas. Trumpai tariant sugedo automobilis, kurį aš, išgirdęs pagalbos šauksmą/prašymą/paliepimą, puoliau gelbėti. Gal ne tai kad herojiškai puoliau…hm…

Viskas buvo maždaug taip: skambutis buvo ramus, o kviečiantysis užtikrintai žinojo, kad atvyksiu, kad net ir labai nenorėdamas ir visaip vangiai judėdamas nuslinkau iki automobilio tam, kad bandyčiau išgelbėti kitą. Vydkamas susivokiau (ką ten vykdamas, iškart išgirdęs pagalbos prašymą telefone),  kad geriausia ką galiu padaryti atvykęs į įvykio vietą (su visomis savo automechanikos žiniomis) tai užgesti ir nebeužsivesti lygiai taip pat, kaip ir šauksmininkų automobilis…va.

asociatyvinė nuotrauka

asociatyvinė nuotrauka, nes nuotraukoje daug automobilių

kovo 21, 2013

Bananų respublika #6 (specialus LKL įrašas)

1992 metų bronzinė svajonė papuošė kaklus ir medžiaginį medalių/ apdovanojimų pasportą. Pasportas organiškai priėmė Olimpiados apdovanojimą, kuris puikiai įsikomponavo prie kitų svarbių atminimų: du diplomai už pergales “Drąsūs – stiprūs – vikrūs”, geriausio vestuvių šokėjo prizas bei paskutinio skambučio medalis.

“Krepšinio pasaulyje” sekmadienio rytą buvo svarbiau nei rytinė malda, o noras turėti svajonių vietinį krepšinį ir aplink matomi pavyzdžiai užgožė visas baimes ir naivumo jūras. Namais lygiavomės į Skandinaviją, gėlės lauke turėjo būti tokios gražios kaip Vokietijoje, o krepšinis bei vietinė lyga privalėjo būti lyg NBA. Mes tiesiog svajojome ir norėjome būti geriausiais (arba geresniais).

Lygiuotis buvo sunku: trūko pinigų, patirties, žinių bei sėkmės. LKL naujokų birža* mirė lygiai taip pat greitai, kaip užsilenkė antroje LKL žvaigždžių dienoje laimėtas šaldytuvas, mat draugai į bendrabučio trečią aukštą nešė jį išdidžiai, tik, deja, gulščią.

Pompastikos netrūko niekur, kaip ir šampano butelių už kiekvieną taiklų metimą. Kažkur, kažką girdėję, kažkur kažką matę, gal Lenkijoj, o gal VHS kasetėj. Lenkiški žurnalai pristatantys NBA komandas atrodė it geriausios kokybės ir informatyvumo pavyzdžiai, nors prirašydavo ne ką mažesnių nesąmonių nei pirmakursis fizikas filosofijos įvado egzamine.

Taigi, specialioje Bananų Respublikos rubrikoje: pirmasis LKL sezonas ir komandų pristatymas Lietuvos Ryte. Pradedant įspūdingais komandų logotipais (daugiau jų, netgi spalvotų bus netrukus), baigiant žaidėjų batų, rūbų ir kitais dydžiais.

LKL bananai

Kauno Žalgiris:LKL bananai

read more »

kovo 12, 2013

Bananų respublika #5

Mūsų laisvei jau 23-eji – vakar gentainiams išdidžiai priminė antraštės žiniasklaidoje. 23 solidus skaičius. Tokio amžiaus žmogus baigia universitetą, žiūrėk, dažnas sukuria šeimą bei atsiveda pirmuosius palikuonis arba bent jau susivokia, kad 23 yra vanadžio atominis numeris. 23-jų esi mažesnis idealistas nei buvai prieš kelis metus ir truputį mažiau naivus nei 1993-iaisiais, kuomet pasaulį išvydo šie reklamos šedevrai:

Ypatingu žaibobaimingumu išsiskiriančiam kraštui – ypatinga reklama:

2013-03-07 11.43.19

Matyt, koks nors lokalus Kašpirovskis pakuždėjo kas ką mano:

2013-03-07 11.43.46

read more »

vasario 21, 2013

Bananų respublika #4

Šiandien laiko mašina mus perkelia į 1993 metų reklamos virtuvę. Prisėdę ant taburetės iš inovatyvaus virtuvinio baldų komplekto-kampo ir į puodą subėrę reikiamus ingredientus gauname žadą atimantį pavadinimų, dizaino, prekių ir paslaugų asorti. Belieka iš sekcijos baro ištraukti dėžutę „Paukščių pieno“ ir pasimėgaujant išgerti užpilamos latviškos kavos.

Mėgaujamės ne tik kava, bet ir naujosiomis technologijomis (tiek reklamuojamomis, tiek panaudotomis tokios reklamos kūrybai).

1

Deja, bet mobilaus telefono laimėti dar negali. Garantuotai gali jaustis saugiai po Dekanidzės suėmimo, o jausmo sustiprinimui fortūna iššypso neįtikėtinai šaunų 100 litų gyvybės draudimą.

2

Keliauk su Migrove.

3

read more »

gruodžio 27, 2012

Palėpės radiniai #2

5 laisvos dienos gimtinėje kėlė fundamentalius klausimus: ar pavyks nustoti valgyti (šį įrašą kuriu trečią Kalėdų dieną vis dar krimsnodamas bankucheno liekanas) ir ar pavyks rasti naudingos veiklos taip ilgai užsibuvus vaikystės namuose. Kai pradėjau vykdyti kambario perstatymo darbus supratau –  popieriai prasti…

Klydau. Popieriai geri. Fotografiniai. Prisiminęs šūsnį fotografijų traukiau jas lauk iš palėpės ir mintinai žinodamas jų turinį radau savyje jėgų jomis dar kartą pasimėgauti. Tarp mėgstamiausių – dar jauno gražuolio A. Sabonio viražai aikštelėje ir už jos ribų, visada juoką sukeliantis Tautvydo Meškonio jaunystės portretas ir vieno iš vaikystės dievų, Atlanta Hawks simbolio, Dominique Wilkins skrydžiai Vilniaus sporto rūmuose (retas kuris žino šią istoriją, kaip Atlanta Hawks keliavo po Sovietų Sąjungą ir Tbilisyje, Vilniuje bei Maskvoje kovėsi su SSRS rinktine. Seriją laimėjo 2:1).

1

read more »

rugsėjo 18, 2012

108 geriausi pasaulio filmai

Reikėtų patikslinti antraštę: 108 geriausi pasaulio filmai (subjektyvumo Everestas), kurių nesu matęs (ir, matyt, daugumos iš jų nepamatysiu). Tiksliausia antraštė būtų tokia: “108 filmų pavadinimai, kuriuos pasibraukiau skaitydamas D. Parkinsono “Kino istoriją”. Tokia antraštė taip pat reikalauja patikslinimo: 108 geriausi pasaulio filmai (sukurti iki 1995 metų, juos savo knygoje aprašė Parkinsonas ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių įtraukti į šį sąrašą), kuriuos pasibraukiau (aš, straipsnio autorius, nieko neverčiamas ir būdamas blaivaus proto) skaitydamas (kartais vartydamas, ar greit skaitydamas, bet dažniausia skaitydamas normaliai) D. Parkinsono “Kino istoriją” (šią knygą: http://www.scribd.com/doc/52127510/History-of-Film-David-Parkinson). Toks paaiškinimo paaiškinimas reikalauja platesnio paaiškinimo. Bet apie viską nuo pradžių.

read more »

birželio 21, 2012

Fotografinis nesąmonių muziejus

Vykdydamas naujojo kompiuterio adaptaciją pagaliau turėjau progą peržvelgti savo archyvus, failų sankaupynus ir sąšlavynus. Ir ko tik ten neradau. Vienas įdomesnių radinių buvo kalnas nuskenuotų komiksų ir nuotraukų iš kadaise kultinio žurnalo “Šluota”.

Prieš pora metų, kartu su kolega L.J. rezgėm tokią parodą „Šluotos aukso amžius 1957–1961 m.“.  Tą kartą rinkome vien tik piešinius, tačiau slapta skenavau ir nuotraukas. Nors tiesą pasakius tie patys piešiniai labai maloniai nustebino savo įžvalgumu ir laikmečio neatitinkančiu kandumu.

read more »

birželio 18, 2012

Pirmyn, „Žydriau“

Paskutinį kartą Utenos „Utenio“ stadione buvau gal kokiais 1998 metais. Kovingose (Lietuvos futbolo federacijos II lygos) rungtynėse Utenos „Utenis“ be didesnio vargo 4:0 įveikė vargusį Kalvarijos „Pieno cechą“. Rungtynės buvo maždaug tokio paties lygio, kokie ir komandų pavadinimai.

„Pieno cechas“ tiek pavadinimu, tiek savo žaidimu visiems (stadione buvo bent 50 žiūrovų) kėlė isterišką juoką, kai tuo tarpu „Utenis“ skambėjo (apie žaidimą kažką pasakyt sunku) kuo puikiausia. Juk tai kunigaikštis Utenis, ne tik miesto įkūrėjo, bet ir komandos, stadiono ir vietinio laikraščio vardo krikštatėvis. Nors komandos emblema nieko bendro nei su Utena nei su kunigaikščiu, nei, deja, su laikraščiu neturėjo. Tai buvo nederančių spalvų ir grafikos elementų kratinys. Be abejonės papuoštas futbolo kamuoliu. Tuo, iš Word`o clip art.

„Pieno cechas“ ir „Utenis“ yra toli gražu ne įspūdingiausi pavadinimai Lietuvos sporto pasaulyje. Nors pripažinkime, tikrai neprasti. Mąstant logiškai, komandos pavadinimas yra komandos veidas. Jis (lyg ir) turi atspindėti komandą, parodyti išskirtinius jos bruožus, sąsajas su atstovaujamu regionu ir t.t. Pavadinimu siekiama ne tik pasisemti drąsos, tačiau ir įbauginti varžovus. Komandų pavadinimai dinamiški, lengvai įsimenami. Komandos fanai turi mėgti tą vardą, nešioti atributiką su tuo vardu ir t.t. Galiausia, fanai įtraukia komandos pavadinimą į komandą palaikančias skanduotes. Pirmyn „Pieno ceche“, skamba pakankamai įkvepiančiai ir išradingai, bet…

Pvz. JAV komandos dažniausia naudoja gyvūnų, gamtos reiškinių pavadinimus. Ech, kaip pagoniška. Čikagos “Buliai” ar Atlantos “Vanagai” skamba pakankamai grėsmingai ir įkvėpiančiai. Vilniaus “Sakalai” (LKL) ar Kauno “Lūšis” (rankinis) įvaro daug daugiau baimės ir pagarbos negu  Joniškio “Delikatesas” (NKL).

Tuo tarpu Lietuvos komandų pavadinimai labiau atspindi komandų nepriteklių ir lengvabūdišką parsidavimą komercinėms įmonėms ar regioninio nacionalizmo (o gal išradingumo stokos) apraiškas. Peržvelgus keletą lygų, istorinių šaltinių ir pan. gali rasti įvairaus plauko išradingumo. Kai kurios komandos jau nebeegzistuoja, o jų komandų pavadinimai keistumo skonį įgavo tik dabar, pasikeitus kontekstui. Įsivaizduokit, jog esate komandos treneris, kuriam reikia nuteikti savo sportininkus kovoti prieš:

Pasvalio Pieno Žvaigždės (LKL)

Panevėžio Lietkabelis (LKL)

Klaipėdos Nafta- universitetas (NKL)

Joniškio Delikatesas (NKL)

read more »

balandžio 26, 2012

Netikėtos radybos

Vakar, apie aštuonioliktą UTC+2 laiko juostos valandą, Algirdo gatvėje aptikau ant žemės gulinčią moterį. Kas gi jai nutiko?

a. numirė (fizinės būties keitimo veikla)

b. užmigo (poilsinė veikla)

c. protestuoja prieš/už Snorą, nes veiksmas vyko netoli Snoro headquarter`io (pilietinė veikla)

d. užsiima rąstgula (rekreacinė veikla)

e. tyrinėja šaligatvio betoną (akademinė veikla)

f. meldžiasi (ritualinė veikla)

read more »