Archive for ‘Kelionės’

liepos 24, 2013

Nulis ONG, visa Sicilija ir tobulas magnifico

Prieš skrydį nesi tikras tik dėl paskutinės teksto pavadinimo dedamosios. Po skrydžio nesi tikras ar jau norėjai viską apibendrinti ir išguldyt į vientisą tekstą. Nenorėjau, tad palieku pieštuku aštuonias vizito Sicilijoje dienas tepliotas mintis apie viską kas tuo metu atrodė svarbu beveik neredaguotas.

“Vis dar Kaunas. Rajonas tai tikrai. Stiurdai daug sau leidžia. Turbūt natural, tokia tad jau ta skrydžio kryptis. Lietuviai į atostogas vežasi tiek vaikų, kiek statistiniai emigrantai skraidinasi į UK cigarečių blokų. Ir kitaip nei ką tik minėtieji, aprašomieji turistiškai ir itin merkantiliai nusiteikę keleiviai atostogoms išmainytus eurus maino čia pat, virš Lenkijos –perka ir hot dog ir kavos ir ko tik nori arba nenori, bet vaikai nori.”

“Italijoje kainodara nepaprastai paprasta – 4.73 arba turi lygiai, per mažai netinka, per daug grąžos nesitikėk. Kaip ir dušai už eurą ar staliukas už penkis. Akivaizdu, kad tuos papildomus centus plėšia neturtėliai, karma jiems už tai sėkmės neneša, akivaizdu dar kartą. Netgi trečio negaila – akivaizdu.”

“Kai būtų naudinga (mums), tai 15 min nevėluoja, o kai lauki 30 min prieš, tada neatvažiuoja laiku ir dar vėluoja papildomai 10 min. Pats kaltas.”

“Tikslas pasiektas. Šventoji, t.y. San Vito lo Capo, mėlynos paplūdimio vėliavos ir Allesandro iš Airbnb apartamentai su washing machine in the kitchen priešaky.”

„Tos poilsio dienos vienodėja kaip ir kasdieniai plius 35 celsijaus. It baseinas jūros vanduo bei ritualas gulėti–mirkti susijungia į vieną ilgą puikią atostoGOS dieną ir tik žaismingi pokštai paįvairina tokią itin ilgai lauktą smegenų nugesinimo ir atsiribojimo nuo pasaulio oazę. Vienas paįvairinimų iš antro aukšto kritęs vaikas (ant prabangių marmurinių grindų). O tada jau 118 meta ragelį, nes kalba tik itališkai. Ir bėgi, bėgi nežinia kur, kaip kad bėgtų Prancūzas Širvintose 4.50 ryte, nors atrodo, kad naktis.. Ieškai stebuklo ir stebuklas čia pat, už kampo su pilku pasatu. Stebuklo vardas, hm…. Stebuklo tautybė – italas. Stebuklas, nes tas italas kalba angliškai (mat gyveno JAV) ir turi draugelį, kuris kalba vokiškai ir turi mašiną. Sėkmė nesėkmės akivaizdoje.“

„Dienos varia pasimiršta ir grįžtama į narciziškai nusitekusių vyrų ir gražuolių arba norinčių būti gražuolėmis pilną pliažą.“

 Sicilija

read more »

birželio 21, 2013

Paskutinė diena bėga (daug) greičiau. Sudiev, Krokuva

Pažadina kaimynai. Kvaila savas bėdas perkelti ant kitų. Pabundu pats.

Dušo ventiliacija dirba išdavikiškai ir “big dick” gan garsiai išlementa pono, o toliau pono fantazija nuvilnija per aukštus iš apačios ir viršaus, ir pas mane. Po minutės jau beria vokiškus žirnius, moteriškė pritariamai beria atgal. Keistas rytas. Lėktuvas po pietų.

Apsidovanoju dar vienu falafeliu. Gal ir be progos, bet protingai pasielgta. Traukinys į oro uostą sveikina visus varduvininkus, kaip ir autobusuose ir visur kitur. Traukinys neskuba, lėtai kerta liniją po linijos.  Aplink keliai, raizgynės be logikos ir šiek tiek su ja, keliai kerta bėgius  iš visų pusių zuja lenkai, veža ir važiuoja patys.

Vietinių lėktuvų terminalas tai kaip Kretingos autobusų stotis prieš perkeliant ją į geležinkelio stotį. Pateisindama savo išvaizdą, paskelbia apie lėktuvo vėlavimą. Bet lenkai gudrūs padarai, vėluoja valandąpem. Nes už dvi valandas jau tektų mokėti kompensacijas. Kylam, eurai nebirės. Bombardier propeleriai įsisuka, kaip ir mintys galvoje bei istorijos apie lėktuvų avarinius nusileidimus ir kitus vakarų pasaulio kasdienius diskomfortus, kuriuos nupasakojo laukime sutiktos ponios.

Sėdėmas Šopeno oro uoste supratau vieną. Tų vietų yra patinkančių ir nepatinkančių ir tik išeidamas iš patinkančių pajuntu, kad lyg kažką ten būčiau palikęs, gal maišelį ar telefoną, gal knygelę, gal akmenėlį ar dar ką. Matyt, tokiose vietose palieki kažką daugiau, ką nupasakot yra sunku ir įdomu maždaug tiek pat, kiek pasakot apie paskutinę kelionės dieną… Buitis kalą metafizikai, kaip Chožuvo Ruch kalė Vilniaus Žalgiriui Chožuve devymdevintais…

birželio 12, 2013

Praeinam, dujos štai ten, ponios ir ponai. 3x Krokuva

Treti pusryčiai. Šalia sėdintys kinai nekalba su niekuo. Kaip ir aš. Tik kitaip nei aš jie trise, o aš vienas. Jie nekalba tarpusavyje, o aš su savimi kalbu nuolatos. Aprašytuoju momentu su savimi kalbėjau apie kinus, kurie nekalba su niekuo. Kaip ir aš. Tik kitaip nei aš jie trise, o aš vienas. Jie nekalba tarpusavyje, o… Prakalbo! apie obuolius ir bandeles.

Paskutiniame sakinyje įvelta ir šiokių tokių spekuliacijos elementų, nes obuolį ir bandelę pasiėmiau aš, jie galėjo kalbėti ir apie sūrį bei sveikatą. Tai tikrai nedaro įtakos mano tolesnei dienos eigai. Didesnę įtaką padarė 1943 m. išspausdintas straipsnis „Žmogaus motyvacijos teorija“. Pasistiprinęs, aklai klausydamas Maslow ir jo straipsnio, pasistiprinu ir keliais puslapiais Borowskio rašinių apie tuos pačius 1943 m. tik apie kiek kitokią motyvaciją Aušvico stovykloje. Nusprendžiu tučtuojau ten nuvažiuoti. Ši idėja ne tokia jau kvaila kai esi Krokuvoje, mat užtenka nuvykti į autobusų stotį ir vietiniu autobusu, lyg iš kokios Utenos į Rokiškį, gali ten lengvai nukakti. Kai esi aukštas žmogus tai kakti tenka ir sunkiau.  Kalbu apie nepatogias sėdynes ir Pūko Polska radijo analogą. Radijas su ūgiu neturi nieko bendro.

Autobusas

read more »

birželio 4, 2013

Antra dalis Krokuvoje. Pasiektas tikslas.

Antra diena Krokuvoje yra didžioji diena Krokuvoje. Ir tik Sero Sandfordo Flemingo dėka sugebėjau nepramiegoti didžiojo didžiosios kelionės įvykio. Ne, tai ne homoseksualus prisipažinimas, o labiau džiugesys dėl laiko juostų išmąstymo. Tris kart valio ir du kart kirtus geležinkelio bėgius, maždaug po poros valandų, viskas buvo baigta.

TO DO sąraše “perskaityti pranešimą tarptautinėje mokslinėje konferencijoje”, apsukusi ratą su persėdimu, nutūpė varnelė. Varnelė užvadinta Vilnius University, bet kažkodėl su prierašu Litwa. Litwa yra Litwa, mat tuo pat metu buvo ir Stany Zjednoczone Ameryki paskui kurių raudonas vilnones kojines reveransiškai lankstėsi pan direktor, kuris vienas prie pusantro atrodė kaip Gustlikas iš “Keturi tankistai ir šuo”.

2013-05-23 16.06.32

Bėgių kirsti nebereikėjo, reikėjo lankytinų objektų sąrašo. Sąraše pirmu numeriu atsirado Šindleris. Už Šindlerio įtraukimą į Manto turistinį sąrašą filmo, greičiausia, nenusipelnysiu, bet būsimi biografai tesužino, kad Krokuvos žemėlapyje sužymėti simboliai (kavinė, plokštelių parduotuvė ir t.t.) yra apgaulingi ir mane patį klaidinti pradėjo jau po valandos. Ir vis tie meniniai užmanymai…

read more »

gegužės 29, 2013

Pirma dalis Krokuvoje

(Kaip visada) kelionė prasideda:

  1. gimtadieniu išvykos išvakarėse;
  2. dviem valandom miego;
  3. solidumo nepridedančia raudono vyno dėme ant lūpos, kuri taip ir neišnyksta.

Žanro klasika.

Kelionės pradžia tikrai žada daug. Pilkas AUDIšimtas ir taksisto žavesys bei pagyros kokie gražūs, įdomūs ir naudingi visi jo ekraniukai, mygtukai, kurie rodo kažką ir tarp pirmo ir antro kažko įterpia “vietą jūsų reklamai”.

Artimi skrydžiai visada liūdina savo kaina ir kelia nerimą savo kokybe. Šeštos ryto skrydžio kapitonas Marekas priminė į žvejybą sunkiai besikeliantį Marių, kurį pažadini pusė keturių ir bandai susikalbėti. Vapa ir viskas. Yra ir kita, stereotipais grįsta, Mareko vapėjimo versija. Labai jau dūsavo tas Marekas…

Dvigubai užaugintą nepasitikėjimą gali išgelbėti tik saugikliai arba stebuklai. “Ar šiame lėktuve yra pilotas?” Įsivaizduoju šaukiančią stiuardėsę patekus į kaunietišką oro duobę. “Yra!” šaukčiau aš. “Tai Jurgis Kairys!”, kuris atsisėdo šalia ir užmigo. Jau įsivaizduoju ne tik saugų, bet ir virtuozišką lėktuvo nuleidimą ar “kobros manevrą” netikėtai prireikus. Užmiegu ir aš. Ramu. Lietuva graži iš viršaus. Kur prasideda Lenkija nesupratau. Logiškai gaunasi, kad graži ir Lenkija.

Kairys

read more »

sausio 22, 2013

Šeštadienis

Šeštadienis prasidėjo įprastai. Tik nebepamenu apie kurį šeštadienį pasakoju. Kalendoršikai nepamenu. Senatvė paveikė atmintį. Visiems. Aplinkui tikrai daug žmonių mažai ką tepamenančių. Pamenu tik tai, kad močiutė turėdavo tokį gaspadynės kalendorių kur perskaitęs jo reversą visada prisimindavai ir aversą. Metas raugti kopūstus ar straipsnis kaip sukti gero tabako papirosus ir tik tuo atveju jeigu vaikystėj plaukai buvai šukuojami į saulėtekio pusę. Augsi geras.

Šeštadienis – miego diena. Atsikėliau nes nenorėjau keltis, bet norėjau į miestą. Vienas noras turėjo panaikinti kitą ir turėjau likti lovoje. Bet nepanaikino. Paskambinau bendraminčiui – sutarėm susitikti. Panaikinau miegą. Na gerai, parašiau žinutę ir jis man paskambino. Tačiau šis faktas nėra toks svarbus.

Susitikimo tikslas labai pragmatiškas. Karts nuo karto mes patikriname Kalvarijų turgaus asortimentą. Kalbu apie sendaikčių sekciją. Šį kartą buvo karts. Nors ne, gal buvo karto.

Ieškojome sėkmės ir įdomybių. Neradome nei to, nei to. Tik kalną pačių įvairiausių daiktų. Dauguma gana normalūs. Tie apsilankymai praplėtė mano normalių daiktų suvokimo kategorijos ribas. Vos prieš pora metų buvau pakankamas skystablauzdis ir stebėjausi vienokiais ar kitokiais radiniais: https://mantozauras.wordpress.com/2009/05/13/kalvariju-turgaus-perlai/

Patikrinę asortimentą, patikrinome ir Kalvarijų gatvės šaligatvį į šiaurę. Jis taip pat buvo pakankamai normalus. Betoninės plytelės stūksojo savo vietoje. Sniego sluoksnis uždengė jų įtrūkius ir sudūrimus, tad nebuvo progos šokinėti nuo plytelės ant plytelės stengiantis išvengti nelaimę nešančio užlipimo ant tų sujungimų.

Žiūrėjome aukštyn. Apsispręsti buvo sunku: fotografuoti Sigmos logotipą ar klubą Šatrija. Priskyręs Sigmai šviesią ateitį ir galimybę nufotografuoti logotipą vėliau, puoliau prie Šatrijos vitrinos. Vėliau puoliau dar prie keleto eksponatų. Turiu tokį keistą pomėgį – baisiai mėgstu įamžinti pačius įdomiausius tipografijos radinius mieste. Kur vėliau dedu visas tas nuotraukas? Pamirštu. Prisiminęs pažiūriu, pagaminu naujų ir vėl pamirštu.

 2013-01-12 11.46

read more »

spalio 30, 2012

Septynios portugališkos naktys

1

Vilnius – Kaunas – Leeds – Faro – Albufeira.

Šioje kuklias keturiolika valandų trukusioje kelionėje labiausia įstrigo senutė su GRLA full-cap`u Kauno oro uoste ir Faro – Albufeira shuttl`o vairuotojas.

Sako, kad Portugalija yra antra po Graikijos. Gerai, kad portugalai rado aukso gyslą Angoloje, o tai su tokiu požiūriu galėtų būt ir pirmi. Pvz. shuttl`o vairuotojas renka pilną autobusą keleivių (t.y. apie 50 šiaurės ir labai šiaurės europiečių, norinčių pailsėti. Rinkimas vyksta apie 2 val.) ir visą tą laiką autobusas yra užvestas (viva ecologia i viva economia!). Bet vairuoja tai gerai.

2

Plius dvidešimt trys laukuose, vandenyne plius penkiolika ir pilnas pliažas besideginančių ir besimaudančių šiauriečių bei vietinių su paltais ir meškerikočiais rankose.  Žmonės kalba, kad čia ne Havajai, čia irgi būna šalta. O man kas, aš Baltijoj balandį maudžiausi…

3

Oras bjursta. Kaip ir maisto pasirinkimas restoranuose. Čia ne Havajai. Sako, arba mėsa arba žuvis. Žuvis ok, gal vaisiai būtų geriau, bet paragausim ir žuvies. Sako, užsidarysime nuo lapkričio, sezonas baigtas. Nesuprantu ką jie čia kalba ir verčiuosi ant kito šono, kad įdegis būtų tolygus.

read more »

spalio 12, 2012

Kelionė į Akmenės rajoną

Ankstyvas rytas. Automobilis užsiveda užtikrintai. Valytuvas nuvalo rytinę rasą, veidrodėlius turi nusivalyti pats. Pirma pavara – automobilis šauna į priekį. Posūkio signalas mirksi ritmingai, maždaug 95 BPM. Posūkis į kairę ir pirma ilgesnioji tiesioji. Dar vienas posūkis. Kirtus dvi sankryžas reikia didinti greitį ir nusiteikti valandos trukmės kelionei viena kryptimi. Judėjimas paįvairinamas įvairaus tipo gyvenviečių kirtimu. Nuo mažų ir nereikšmingų iki mažų ir reikšmingų. Gyvenviečių gyventojai gyvena savo gyvenimus, kelių sekundžių įsibrovimas į jų matymo zoną nesukelia jokių papildomų emocijų nei įsibrovėliui, nei stebėtojui. Kelionė ilga, tikslas toli, daugiau ar mažiau išnaudojamos visos automobilio pavaros. Posūkio signalai taip pat. Sukama daugiausia į kairę. Kelionę apsunkina faktas, kad ta kryptimi judama pirmą kartą. Visgi faktas reikšmingos įtakos kelionės tikslo pasiekimui neturi. Akmenės rajonas pasiekiamas beveik laiku. O toliau jau visiškas WTF….

rugpjūčio 29, 2012

Paskutinė naktis vyko po laiptais (kelionės užrašų knygutė)

Miegam nebe daug. Nėra kam taupytis. Paskutiniai pusryčiai buvo vakar. Šiandien post-paskutiniai pusryčiai. Liekanų naikinimas.

Paskutinės minutės kelionė į miestą ir lauktuvių medžioklė. Paskutinę minutę perkam vyną ir striukę iš skuduryno. Sunku paaiškinti kodėl, tie kas supranta, tie supranta. Aliuzija į 1993 metų bulviakasį gaunasi ypač vykusi. Ir rimtų dalykų aptarimas nerimtais balsais.

read more »

rugpjūčio 16, 2012

Paskutinė vakarienė (kelionės užrašų knygutė)

Paskutinis projekto rytas. Visi ale graudūs ale užsihomesickinę. Užrašų knygutė pildosi iš įpročio ir per kančias. Liko nedaug.

Parke sukūrėm naują žaidimą: folley ball. Kažką spardai, mušinėji, ale linksma taip. Buvo įdomu bent dešimt minučių tai tikrai. Vėliau visi smirstelėjo ir taip susikūrė Stinkistano respublika.

read more »