Archive for ‘Knygos’

balandžio 6, 2015

Alfonsas Nyka – Niliūnas: Dienoraščio fragmentai 1938 – 1975

Senelis prie Kūčių stalo skaitydavo ištrauką iš maldaknygės. Tiksliai nežinau kokios, sunku buvo atsekti. Nelabai ir rūpėjo. Skaitydavo lėtai, didingai, taupydamas kiekvieną žodį. O gal tiesiog prastai matė, dėl to nebuvo kur skubėti. Skaitė po puslapį ar tris kasmet. Šioje vietoje taupė. Kuo daugiau puslapių liks maldaknygėje, tuo daugiau Kūčių ir skaitymų lauks ateityje. Taupymas, deja, nepadėjo.

Taupus maldaknygės skaitymas sukūrė jaukią tradiciją, intymų ir pagarbų santykį su skaitomu tekstu. Nieko panašaus nesugebėjo atkurti skaitymą perėmę giminaičiai. Kažkaip panašiai skaičiau Nykos – Niliūno dienoraščius. Buvo keista, bet ši knyga tapo ta knyga, kurios puslapius, pastraipas, sakinius taupiau. Svarbiausia buvo skaityti nepervargus, kad tik nuovargis neverstų puslapių robotiškai sunkiai ar peteliškiškai per daug lengvai. Nors buvo visaip.

Tradiciškai rinkau ištraukas, nors praktiškai kiekvienas sakinys vertas būti čia, kaip kad esantys čia buvo braukiami gan atsitiktinai ir, kaip visada, labai akimirkiškai.

Maloniausia buvo su autoriumi klaidžioti po pažįstamas vietas. Ne tik Kalinausko gatve ar Gedimino prospektu Vilniuje.

read more »

Reklama
vasario 21, 2014

Sabaliauskaitė, Silva Rerum

Egzistuoja natūralus smalsumas eiti į knygų mugę, nors iš jos nieko nebesitiki, bet eini, nes turi pakvietimus, taip ir su Silva Rerum – neplanavau skaityti, bet skaičiau, nes knyga (lyg ir netyčia) pakliuvo į rankas. Skaičiau nemadingai per vėlai, bet madingame (vis dar) vilniomaniškame fone. Būtent tai ir patiko labiausia. Vilnius. Patiko rašto/žodžio įmantrybės. Nuomonių margumas kišo kritines (svetimas) mintis, bet kūrinys stipresnis negu jos. Patiko abstrakčiai, tad citatų kratinio sudarymas gavosi toks šiaip sau. Jų liko nedaug, o ir likusios be konteksto įtariai neaiškaus žavumo. Panašaus neaiškaus žavumo , kaip ir antra knygos dalis.

  •  “Daryk ką nori, tik kad paskui neatrodytų kaip prakutusio plebėjo svajonė”
  • Knygos Tarvydų namuose buvo neginčijamas blogis, mat jų skaitymas prilygo tuščiam laiko leidimui – laiko, kurį Jonelis galėjo panaudoti vakarais smulkiems namų ūkio darbams atlikti.
  • <…> jo vaikas buvo mandagus, sumanus, iš tų, kuriem metęs gilesnę mintį pajusdavai raibuliuojant.
  • read more »

rugpjūčio 5, 2013

Bulgakovas, Meistras ir Margarita

Žydra jūra neišvengiamai pajuosta ir nebūtina čia Exxon Valdez su penkiasdešimt ketvirta pagal dydį skyle tanklaivio korpuse, priliejusia naftos tiek, kiek Mažeikių naftininkai giriasi galintys perdirbti per parą. Žydra jūra pajuosta kai naktis pasiglemžia jos spalvą, poilsiautojus pasiglemžia į vyno raudonį spalvą pakeitęs vanduo, tiekiamas nebe pliažuose, o kavinėse, baruose, namų užstalėse bei jaunatviškose užkrūmėse. Pajuodusios jūros fone iš pajuodusios Kindle skaityklės juodomis technologijomis nusavinta klasikinė knyga skaitosi ir susiskaito tikrai klasiškai. Ir rekordiškai greitai. Užvertus ar tiksliau išjungus knygą užlieja malonus jausmas, o gal net autošnabždesys „tai buvo vienas geresnių skaitytų skaitinių“. Ir, galima gan drąsiai teigti, vienas keisčiausiai rinkusių citatas. Bet šiuo atveju dėl visko kaltos atnaujintos pramoginės technologijos ir niekas kitas. Na, nebent faktas, kad Exxon Valdez užlopytas ir jūras juodinti grasina iki šiol. O gal jau ir nebe…  Nebe.

  • Vienišas prikimęs Ivano riksmas gerų rezultatų nedavė. Kažkokios dvi mergužėlės šastelėjo į šalį, ir jis išgirdo žodį “girtas”.
  • Abrikosų gėrimas suputojo geltona puta, ir oras pakvipo kirpykla.
  • Nei konduktorės, nei keleivių neglumino pats svarbiausias dalykas: ne tai, kad katinas kariasi į tramvajų – čia dar būtų buvę pusė bėdos, – o tai, kad jis ruošiasi mokėti.
    read more »

birželio 30, 2013

Savas ir svetimas Laimonas Briedis

Vilniomanija apspito Vilnių. Maždaug taip:

Nors pirkinių krepšyje buvo atsidūrę dvi knygos apie Vilnių, tačiau perskaičius jas abi, pirmosios ne tai kad nesinori lyginti su šia, net nesinori jos įvardinti. Apie citatų braukimą, nusirašymą ir paviešinimą net kalbos nėra. Summa summarum identiška kaina negarantavo identiškos rašliavos lygio. Taip visi medalių komplektai iškeliavo į Laimono namus. Jaučiau, kad noriu  braukti visa knygą nenutrūkstančia viena ilga juosta, bet pagailo pieštuko. Rinkausi daug atsakingiau. Galop kai kurios citatos jau dabar atrodo pakankamai neaiškios, reikalaujančios platesnio konteksto, bet tradicija yra tradicija ir jos reikia laikytis. Užvertus paskutinį lapą, be didesnių komentarų, citatų kratinys iš nuostabiai puikios (čia nevertinimas, čia šiaip, sakinio užpildymas dėl vizualinės eilučių darnos) Briedžio knygos:

Jeruzalė, kaip rojaus apraiška, įprasmina savanaudišką piligrimo kelionės tikslą – asmeninių nuodėmių atpirkimą. (10 psl.)

Jie jau niekada nesužinos, kad Vilnius – dvasingumo ir intuicijos matas, žavinga, o kartu ir pražūtinga pasala nepašvęstiesiems. (13 psl.)

Lietuvos krikšto klausimą prancūzų dvaras paliko spręsti popiežiui, kurio širdyje vis dar ruseno meilus palankumas misionieriškam riterių įkarščiui. (22 psl.)

 

read more »

vasario 25, 2013

Knygų mugės maišo turinys

Šį kartą Vilniaus Knygų mugę palikau it knygnešys įkliuvęs į carinės žandarmerijos rankas ties Stalūpėnais. Faktas neginčyjamas – nešiau. Bet turinys stipriai kvestionuoja apsilankymo mugėje tikslus. Jeigu anksčiau pavykdavo išguldyti ilgiausius literatūros sąrašus ir drąsiai taikyti į knygų mugės lankytoją-intiligentą. Šį kartą, nors ir kaip niekad merkantiliai nusiteikęs, knygų mugę palikau maiše nešdamas antrą maišą su dviem Anties plokštelėm ir Henri Bergsono knyga, kurią, tiesą pasakius, jau buvau skaitęs. O ir pats apsilankymas labiau paskutinės minutės kelionė, negu kruopščiai suplanuotas žygis.

Knygų mugė

read more »

rugsėjo 21, 2012

Daniil Charms “Nutikimai“

Seniai buvau skaitęs kažką tokio, kas priverčia taupyti kiekvieną sakinį, pastraipą, puslapį. Lėtai ir su pasimėgavimu, geriausias vietas skaitydamas dar ir dar kartą, perskaitęs viską ką pavyko rasti apie autorių, pagaliau baigiau skaityti D. Charmso “Nutikimus“. Tradiciniam perskaitytų knygų citatų kratiniui nepabraukiau nei vienos citatos. Braukiau ištisas istorijas. Braukiau tiek, kad paskui tingėjau perrašyti, tad į citatų kratinį įmesiu tik tas istorijas, kurias pavyko rasti jau perrašytas.

Skanaus. Ir ačiū tam, kas man šią knygą rekomendavo. Kažkas iš blogo skaitytojų. Savas karasas yra savas karasas…

 

read more »

rugsėjo 18, 2012

108 geriausi pasaulio filmai

Reikėtų patikslinti antraštę: 108 geriausi pasaulio filmai (subjektyvumo Everestas), kurių nesu matęs (ir, matyt, daugumos iš jų nepamatysiu). Tiksliausia antraštė būtų tokia: “108 filmų pavadinimai, kuriuos pasibraukiau skaitydamas D. Parkinsono “Kino istoriją“. Tokia antraštė taip pat reikalauja patikslinimo: 108 geriausi pasaulio filmai (sukurti iki 1995 metų, juos savo knygoje aprašė Parkinsonas ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių įtraukti į šį sąrašą), kuriuos pasibraukiau (aš, straipsnio autorius, nieko neverčiamas ir būdamas blaivaus proto) skaitydamas (kartais vartydamas, ar greit skaitydamas, bet dažniausia skaitydamas normaliai) D. Parkinsono “Kino istoriją“ (šią knygą: http://www.scribd.com/doc/52127510/History-of-Film-David-Parkinson). Toks paaiškinimo paaiškinimas reikalauja platesnio paaiškinimo. Bet apie viską nuo pradžių.

read more »

rugsėjo 16, 2012

Nutikimas (Daniil Charms)

Kartą Orlovas persivalgė grūstų žirnių ir numirė. O Krylovas, sužinojęs tai, irgi numirė. O Spiridonovas numirė savaime. O Spiridonovo žmona nukrito nuo bufeto ir taip pat numirė. O Spiridonovo vaikai nuskendo kūdroje. O Spiridonovo senelė prasigėrė ir nuėjo šunkeliais. O Michailovas nustojo šukuotis ir jį apniko piktšašiai. O Kruglovas nupiešė ponią su botagu rankoje ir išsikraustė iš proto. O Perekrestovas telegrafu gavo keturis šimtus rublių ir taip pasipūtė, kad jį ištrenkė iš darbo.

Geri žmonės, bet nemoka susitvarkyti.

(1933) Charms, Daniil Ivanovič. Nutikimai: Apsakymų ir apysakų ciklas. – Vilnius: Tyto alba, 2007.

 

rugsėjo 13, 2012

Žydrasis sąsiuvinis nr.10 (Daniil Charms)

Gyveno vienas rudaplaukis žmogus, kuris neturėjo akių ir ausų. Jis neturėjo ir plaukų, todėl rudaplaukiu buvo vadinamas sąlygiškai.

Kalbėti jis negalėjo, nes neturėjo burnos. Nosies taip pat neturėjo.

Jis neturėjo net rankų ir kojų. Ir pilvo jis neturėjo, ir nugaros neturėjo, ir stuburo neturėjo, ir jokių vidurių neturėjo. Nieko neturėjo! Todėl neaišku, apie ką čia šnekama.

Geriau jau mes apie jį daugiau nekalbėsime.

(1937) Charms, Daniil Ivanovič. Nutikimai: Apsakymų ir apysakų ciklas. – Vilnius: Tyto alba, 2007.

liepos 2, 2012

Kurt Vonnegut – Sveiki atvykę į beždžionyną

Ką daryti kai nebėra ką išleisti, o autorius yra perkamas? Surankiot kiekvieną jo viešai publikuotą pirstelėjimą ir išleisti it knygą. Daugiau nei 3/4 knygos man visai nepatiko. Likęs ketvirtadalis vos vos sukrapštė kelias citatas tradiciniam citatų kratiniui:

“Saugokitės darbų, reikalaujančių naujų rūbų“ (H.D. Thoreau)

Prisimenu laišką, kurį jis parašė parsivežęs į namus ką tik gimusį savo pirmagimį Piterį. Laiškas prasidėjo taip: “Aplink vieni šūdai, aš tik valau ir valau.“ (13 psl.)

<…> didelis pokytis įvyko prieš šešiasdešimt metų, kada buvo atrasta, kad tunas – skani žuvis. (22 psl.)

Piliulės vadinosi etiškomis todėl, kad iš žmonių neatėmė gebėjimo daugintis. Tai būtų buvę nusižengimas prigimčiai ir moralei. Dėl piliulių seksas neteikė jokio malonumo, ir tiek. Štai kaip gražiai suderėjo mokslas ir moralė. (53 psl.)

read more »