Archive for ‘Man nepatinka’

lapkričio 5, 2011

Šiek tiek daugiau apie Omnitel…

Pamaniau, kad kerštas. De facto jie teisūs, de jure – paaiškės, kai pasitikslinsiu susiradęs sutartį. Visgi antras Omnitel`io show per vieną mėnesį ir vėl viską galėjo išspręst normalus, savalaikis klientų informavimas naudojant tinkamus kanalus.

ps. Olga, Robi – ką Jūs apie tai manote? 

liepos 21, 2010

Dvejonė

Atostogų proga teko rimtai susitraumuot ir pasidžiaugt jog daug laisvo laiko galiu skirti pasigydimui. Ir va, kas gi gaunasi. Nueinu su receptu gaunu kalną vaistų. Pasidedu ant stalo prie lovos: sustiprinu ligonio vaizdą. O šiandien kai bandau vieną po kitos gert randu jog ant vienos tabletės išgraviruota raidės ATA. Tai ir nedrįstu gert tos tabletės. Gert?

birželio 9, 2010

Kaip “gaivinamas” Vilniaus centras

Šiandien perskaitęs šį: http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=33286273 straipsnį negalėjau patikėt tokiu sprendimu. Miesto centras JAU BUVO gaivinamas – fantastiškas jausmas užliedavo skriejant dviračiu pro sekmadieninį ūkininkų turgelį ir šiaip visada smagu pasidžiaugti ramiu pasivaikščiojimu ir štai tau…sprendimas…

Vienu žodžiu genialiai Vilniaus valdžiai turiu dar kelis pasiūlymus:

1. Sereikiškių parko rekonstrukcija. Parkas akivaizdžiai per didelis. Reikia mažinti parką, leidžiant į jį įvažiuoti automobiliams bei pusė parko panaudoti jų stovėjimo aikštelei.

2. Katedros aikštė per didelė ir jai trūksta funkcionalumo. Leisti Katedros aikštėje parkuotis automobiliams arba padaryti joje žiedą, jungiantį Gedimino prospektą ir Pilies gatvę, kurioje panaikinti pėsčiųjų eismą.

3. Gedimino kalne iškasti kelių aukštų požeminius garažus.

4. Pastatyti automobiliams skirtą tiltą jungiantį Gedimino kalną ir Trijų kryžių kalną, kad keliautojai galėtų neišlipdami iš mašinos pasiekti šias įžymiąsias vietas.

5. Baltąjį tiltą perkvalifikuoti į automobiliams skirtą tiltą. Pėstiesiems duoti gumines valtis ir skatinti juos persikelti per Nerį tik vandens transportu.

6. Visiškai uždrausti dviračių eismą. Dviračius paskelbti šetono išradimu, vykdyti dviračių naikinimo egzekucijas, persekioti dviratininkus ir bausti juos įdarbinant kelininkais.

7. Pėsčiųjų eismą apriboti ir įvesti komendanto valandas, kuomet mieste pėsčiomis eiti draudžiama, galima tik važiuoti automobiliu.

8. Skatinti automobilių pardavimus su šūkiu “Kiekvienam piliečiui po du automobilius!”.

ir t.t.

ps. Esu atviras pasiūlymams kurti strategijas savivaldybėms.

gegužės 31, 2010

Apie sesiją

Ko čia atėjai?

Eik lauk….

Žymos:
gegužės 18, 2010

Apie kelionę į darbą

Šiandien prigąsdintas, pribaugintas, šantažuotas ir apgautas Lietuvos sinoptikų, po ilgos pertraukos, palikau dviratį Heraklį namuose ir į darbą keliavau smirdobusu arba troleikvapiu. Važiuodamas prisiminiau savo jaunas dienas, kaip kelias savaites visur ir visada minu minu minu. Taip pat prisiminiau kaip penktadienį traukiau link ŠMC ir mėgavausi lengvu pavasario lietumi, kartais pasislėpdamas po vienu ar kitu tiltu. Susiejęs esamą patirtį su nesenais prisiminimais padariau neįtikėtiną išvadą – geriau jau šlapsiu ir taškysiu (red. vandenį iš po ratų) negu smirdėsiu ir trūnysiu troleibuse. Aleliuja.

Ps. O Tu ar žinai koks slėgis tavo padangose?

balandžio 16, 2010

Heraklis patyrė pirmąją traumą

Antrą sezoną Lietuvoje rungtyniaujantis bei (mano) gimtinės takus mindantis miesto- miško- kaimo- smėlio-ežero dviratis Heraklis, vakar apie 19val. vietos laiku patyrė skaudžią traumą. Kildamas į kalną Heraklis suvaitojo tuščios padangos balsu ir nebepajėgdamas iškęsti nepakeliamo skausmo sustojo…Aplink stojo mirtina tyla. Po kelių minučių skausmo perkreiptu veidu Heraklis buvo paguldytas prie kitų, tačiau sveikų savo draugų. Kelioms dienoms vargšas Heraklis tepo velo-marginalu. Liūdnas ir susikrimtęs jis stebi ir laukia….

balandžio 13, 2010

Prirakink dviratį karvės grandine kad po to galėtum su ja kapot vagiui per nagus

Pradėjau dviračių sezoną. Pagaliau. Pasidžiaugiau jog per praeitą sezoną sukoriau daugiau nei 1000 km ir džiaugsmingai atsivežiau dviratį. Rakindamas šalia kitų pagalvojau jog turbūt esu šiek tiek paranojikas, nes tos 3 mano spynos, kurių bendra vertė yra lygiai pusė dviračio vertės, kai kiti prirakinę paprasčiausiomis spynelėmis, atrodo tikrai paranojiškai. Na bet, paranoja tai paranoja, ką jau darysi, esu koks esu. Ir štai kitą rytą sužinom kad iš visos krūvos pavogė du dviračius. Aišku maniškis liko. Paranoja išgelbėjo. Kita vertus psichodelinių spalvų senas miesto dviratis, kuris maža to dar vadinasi Herkalis (originalas „HERCULES“) gal ir nėra svajonių dviratis, bet vis tiek. Toks įsiutimas suėmė mane, nu kas jiem yra tiems vagims, kažkokie nesveiki… Gerai kad mano viena iš spynų yra galinga grandinė ir džiaugiuosi jog turiu ją, nes tikrai negailėdamas atšluočiau vagims per nagus. O jeigu jau ir tai nepadės tai prisiminiau seną gerą būdą, kuriuo viduramžiais žmonės saugodavo savo knygas. Pirmajame puslapyje jie parašydavo prakeikimą tam, kuris išdrįstu pavogti knygą. Tai va, eisiu šiandien nusipirksiu super galingą nenutrinamą markerį ir papuošiu mitologinį Heraklį keliais prakeiksmais skirtais vagims. Cho cho cho, mieli vagys, suprasit su kuo turit reikalų >:D

balandžio 9, 2010

Maxima: Tėtis žino viską, o mama kaip visada – kepa blynus

Taip džiaugiuosi jog neturiu teliko, nes vos tik gaunu prieiga prie jo tai negaliu nesistebėt. Taigi gavau prieigą ir praradau pora valandų prie jo. Per tą laiką ekrane šmėstelėjo kelios Maximos reklamos. Turbūt jeigu turite kalbančias dėžes žinot apie ką aš, neįmanoma nepastebėt kaip Maxima, eilinį kartą, parodo kur moterims vieta. Tėtis žino viską, o mama eilinį kartą žiopla vištelė nežino nei kas Australijos sostinė nei kada išleistas Mažvydo Katekizmas… tačiau ji puikiai žino kiek kainuoja svogūnai maximoje…Kas čia per XIX amžiaus stereotipų vaikymasis. Taigi būrų Lietuvoje jau seniai žymiai daugiau moterų turi aukštąjį išsilavinimą ir t.t. ir pan….čia šiaip, pastebėjimas.

kovo 29, 2010

Juodasis penktadienis

Dažnai animaciniuose filmuose būna toks veikėjas kuriam viskas ir visada nesiseka. Maža to jam virš galvos plaukia juodas debesis iš kurio pliūpsta žaibai ir lietūs. Tai va, toks mažas juodas debesėlis pakibo ir virš mano galvos praeitą penktadienį. Atrodytų tobulai suplanuota savaitės pabaiga, renginių tiek kad gali eiti kur tik nori, o reziumė kad eini visur o nenueini niekur. Vienoje vietoje tiek daug žmonių jog neįmanoma patekt į vidų, kitur tiek mažai žmonių, kad renginys vargu ar išvis prasidės, kitur renginys prasidės, bet negalima nusipirkt to ko nori, o paskutinė vietą iliustravo visą vakarą. Pokalbis su padavėja:

–          Alaus ir keptą sumuštinį.

–          Gerai.

(po 10min)

–          Mūsų virtuvė sugedo – sumuštinio nebus. (įsivaizduokit kokie žiaurūs žodžiai žmogui kuris valgė tik pietus, o jau ~23val vakaro)

–          Tik alaus ir praneškit kai virtuvė veiks….

Praiena daug laiko, alus baigiasi, viskas taip užknisa, kad vienintelis noras eiti namo. Apsirengi paltą ir:

–          Sąskaitą prašau.

–          Mmmm, jau einat? Virtuvė ką tik veikt pradėjo.

–          Ačiū, nebereikia…labanakt.

Ps. Skaitau ir nesuprantu kaip taip nekaltai skamba raštu aprašyta tokia baisiai nevykusi diena.

Jei reiktų tą penktadienį nufotografuot tai jis atrodytų maždaug taip:

O gal ne taip, o labiau šitaip:

Taip. Antra nuotrauka daug tiksliau atspindi penktadienį.

kovo 29, 2010

Kur dingo kovas?

Sakoma, kad vasaris trumpiausias mėnuo metuose. Kažkada bandžiau papasakot kodėl. Nežinau kas taip sako ir kuo grindžiamos tokios kalbos. Aš kai buvau jaunesnis tai šventai tuo tikėjau, bet dabar pradedu tuo abejot. Nes nu blemba, aš nesuprantu, KUR DINGO KOVAS?

ŽMONĖS AR MATOT KAD NEBĖRA KOVO?

ps.Įrodymai kad Kovas buvo:

read more »