Archive for ‘Renginiai’

vasario 25, 2013

Knygų mugės maišo turinys

Šį kartą Vilniaus Knygų mugę palikau it knygnešys įkliuvęs į carinės žandarmerijos rankas ties Stalūpėnais. Faktas neginčyjamas – nešiau. Bet turinys stipriai kvestionuoja apsilankymo mugėje tikslus. Jeigu anksčiau pavykdavo išguldyti ilgiausius literatūros sąrašus ir drąsiai taikyti į knygų mugės lankytoją-intiligentą. Šį kartą, nors ir kaip niekad merkantiliai nusiteikęs, knygų mugę palikau maiše nešdamas antrą maišą su dviem Anties plokštelėm ir Henri Bergsono knyga, kurią, tiesą pasakius, jau buvau skaitęs. O ir pats apsilankymas labiau paskutinės minutės kelionė, negu kruopščiai suplanuotas žygis.

Knygų mugė

read more »

Reklama
kovo 12, 2012

Kovo 11-osios eitynės

Puikus performensas spalvų išsiilgusiems fotografams. Visi visus fotografavo. O visus fotografuojančius fotografavęs asmuo atrodė it koks KGB`istas. Įtartinas įtartinas. Gyvatė gal koks?

This slideshow requires JavaScript.

 

kovo 7, 2012

Slam poezijos seansas

Užvakar pirmą kartą apsilankiau Slam poezijos seanse. Bent vieną Slam poezijos seansą planavau aplankyti jau seniai. Taip ilgai planavau, kad jie net knygą išleido. Ta proga nepirkau knygos. Seansas vyko kino teatre Pasaka. Iš pradžių viskas patiko. Po to pradėjo nepatikti. Po to vėl patiko. Tada šiek tiek pabodo. Tada nuotaika praskaidrėjo ir tada vėl pasidarė nuobodoka. Galiausia visai patiko ir iš renginio išsinešiau ganėtinai gerą nuotaiką. Kas patiko? Aidas, Benas, Kudirka ir Zaizras. Kodėl neminiu nei vienos merginos? Gal todėl, kad seansas vyko šeršėliafam kontekste ir joms dėmesio ir taip pakako. Galiausia, tą seansą laimėjo mergina.

Viskas atrodė maždaug taip (radau pora visai patikusių video):

kovo 2, 2012

Šeršėliafam

Vakar, o kai kuriuose informacijos sklaidos kanaluose ir anksčiau, buvo gausiai pristatomas festivalis Šeršėliafam. Moterų filmų festivalis pasipuošė ir savo vaizdu, ir garsu, ir kvapu, ir interjeru ir ir…

Komunikuojant festivalio idėją kai kuriose žinutėse užsiminta, jog stengiamasi paneigti po padu pasislėpusios ir kotletus gaminančios moters stereotipus. Matyt, mano šiltnamio durys užsikirto, nes, iš aplinkos stebėjimų teigčiau, kad tokiai auditorijai į kurią taiko festivalio organizatoriai seniausia nebegalioja minėtieji stereotipai. O gal čia tik man taip nepasisekė, kad aplinkui tik išsilavinusios, protingos, žavios, gražios, savo vertę žinančios, stiprios…etc.

Būnant festivalio atidaryme, kuris buvo tikrai gan žavus, kilo mintis. Ne, ta mintis kilo daug anksčiau. Reikia vyrų kolaboracijos kuriant alternatyvų vyrų filmų festivalį. Festivalio programą galėtų sudaryti įvairūs dokumentiniai filmai, svarbiausių sporto varžybų archyviniai kadrai (kaip galima žiūrėti senas varžybas trečią kartą, paklaustų dama) ir kito plauko vyr- įdomybės.

O kol kas žiūrim tai ką siūlo. Šeršėliafam programa tikrai neblogai suguldyta. Papildomų teigiamų emocijų suteikia ir tai, kad teko prikišti vieno piršto nagą prie šio festivalio. Gaminau teaser`į:

Ole!

kovo 1, 2012

Knygų mugės maišų turinys

Kaip sakė Leokadijus Joneikis (pilotas.lt) “Paprotys, kad iš knygų mugės nepadoru išeiti tuščiomis – gerbiamas. 5 kg literatūros maišelis – mandagu. 10 kg – inteligentiška. Literatūrinis nešulys – inteligentiškumo veidrodis, pagarba spausdintam žodžiui, raštingumo manifestacija“. Panašu, kad dauguma lietuvių neskaičiuodami siekė inteligentiškumo lygmens. Nebūtinai turiniu, bent jau kiekiu.

Eilės prie kasų ir tūkstančiai žioplių salėje, kaip ir kiekvienais metais privertė dejuoti šventiškai nusiteikusį mugės lankytoją. Mat labai sunku ką nors išsirinkti, kai tau į nugarą baksnoja ir liepia kuo skubiau trauktis nuo lentynos ir užleisti vietą kitam inteligentui.

Šiemet į Knygų mugę pažvelgiau kaip niekad pragmatiškai. Padaręs namų darbus pasidariau sąrašėlį ir susirinkau beveik viską ko reikėjo. Kai ką teko praleisti, mat paaiškėjo, kad nūdiena knygyno kaina yra patrauklesnė negu nejudinama kaina mugės metu. Jeigu pernai pildžiau profesinės literatūros spintą, tai šiemet leidau sau atsipalaiduoti. Bent jau taip jaučiausi. Taigi, traukiam knygas ir krepšio ir žiūrim :

Agnė Narušytė “Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje“ (Pirmasis pirkinys suviliojęs labai gera kaina. Knyga skaityta ir sukėlusi dviprasmiškus jausmus. Knyga parengta pagal disertaciją, kuri man pasirodė siaubingai pritempta prie idėjos “gimusios parke“. Toks jau tas humanitarinių “mokslų“ gyvenimas. Laimi tas kas įtikinamai ir įdomiai pateikia savo idėjas. Kadangi fotografijos teorija mano interesų sritis, nusprendžiau lėčiau perskaityti ir atrasti ko neatradau skaitydamas šią knygą pirmą kartą).

V. Pelevin “Čiapajevas ir Pustata“ (Rekomendacija ir savirekomendacija plius labai patogi kaina. Prieš tai skaičiau “Generation P“ ir man patiko. Kalba, kad “Čiapajevas ir Pustata“ yra geriau. Kapstymosi panašaus tipo literatūros vandenyse supratau, kad visgi esu rytų europietis ir man žymiai įdomiau ir aiškiau skaitosi rusų ar ukrainiečių rašytojai. Ech, kad tik rusiškai galėčiau skaityt bent kiek greičiau negu trimetis vaikas… )

read more »

vasario 29, 2012

Kaip jie žaidė revoliuciją

Pagaliau galų gale galiausia pavyko gauti bilietus į kino teatre Pasaka rodytą filmą “Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (man atrodo filmą dar rodo Skalvija, gal dar kažkas).

Patriotiškai nusiteikę tautiečiai apsėdo kino teatrus ir gal du mėnesius bergždi bandymai pasibaigdavo informacijos apie perpildytą kino salę gavimu. Šį kartą žmogui, mačiusiam filmą “Kažkas atsitiko“ gal kokius 23 kartus, pasisekė – gavau praktiškai paskutinį bilietą. Kažkaip tikėjausi filmo apie visą Roko maršą, bet gavosi tik apie Antį. Na….Antis yra gerai, o kalnas autentiškos video medžiagos yra dar geriau. Kolega paantrino, kad visa Roko maršo medžiaga buvo pražudyta sovietų, tad viskas ką matėm buvo kadrai iš asmeninių archyvų.

…kiek auksinės video medžiagos dūla tautiečių sekcijose, palėpėse, rūsiuose…ech…

Iš nematytų kadrų ypač įdomu buvo matyt kelis mėgėjiškus kadrus iš garsiojo priekatedrinio “bananų baliaus“…ir iš Anties pasirodymo laidoje “ringas“. Nepaisant didelio chaotiškumo, filmas sulipdytas gan neblogai, taip labai moteriškai. Buvo vietų, kurios privertė išspausti patriotinę ašarą. Nudžiugino ir žiūrovų salėje reakcija, ypač kuomet tėvai kantriai aiškino kiekvieną kadrą šalia sėdintiems savo pypliams. Pagalvojome, kad galėtų Lietuvos televizija pasimokyti iš Rusijos kanalų, kurie prikepa panašių filmų visomis progomis ir apie visus. Tokių visai patrauklių. Matyt, lietuviai silpni propagandistai.

sausio 19, 2012

Renginio fotografavimas: Supersci Lofte

Apie renginio fotografavimą prisiklausęs visokiausių gandų ir kalbų pagaliau pats ryžausi viską išbandyti savo kailiu. Na ir proga pasitaikė nebloga: Supersci koncertas Lofte. Supersci, turbūt labiau dievinama Lietuvoje negu Švedijoje, ir nors koncerto metu kalbinti žmonės pripažino, kad jų dainos nuobodokos….kol galiausia užgrojo ta vienintelė ir nepakartojama daina, kuri šaukštu medaus stebuklingai pataisė statinę apelsinų žievelių marmelado.

Taigi, apie fotografavimą…Nuomonės ir straipsniai teigė: joooo, su spalvų makalyne, tamsa ir erdvės trūkumu sunkiai susidoroja net ir profesionalai. Kaip sakė Levinas: praktika, praktika ir dar kartą praktika, štai kas gali pagelbėt fotografuojant renginius. Na dar gera blykstė, šviesus objektyvas ir geras fotoaparatas.

Bandymų buvo įvairių, žaidžiau dėl proceso, ne dėl rezultato. Tai pirmo karto reziume, kuris be jokios abejonės yra koreguotinas, gavosi toks:

read more »

sausio 18, 2012

Geriausios gyvai matytos sporto varžybos

Ir tai sakiau ne tik aš, taip sakė daug kas. Aš kalbu apie sekmadienį Siemens arenoje vykusias 2013 m. pasaulio vyrų rankinio čempionato atrankos rungtynes tarp Lietuvos ir Šveicarijos rinktinių. Vilčių buvo daug, noro daug, sėkmės taip pat. Nors reitingai rodė, kad Šveicarai yra nepalankus varžovas, o 4 rungtynės per pusantros savaitės yra milžiniškas krūvis net ir profesionalams, nors teisėjai vos visko nesugadino…tačiau viskas gerai kas gerai baigiasi.

Paskutinės dvi rungtynių minutės (atspindimas tas laiko momentas, kuomet nuo įtampos vos neišprotėjau):

Maždaug taip atrodė paskutinės sekundės sėdint salėje (labai gerai išreikšta bendra žiūrovų nuotaika):

Po varžybų staiga rankinis vėl tapo dienotvarkės dalimi žiniasklaidoje. Delfi.lt nuolatos dėjo atnaujinimus, interviu, komentarus, o 15min.lt net gi įgrūdo įdomų 7 metrų baudinį iš Norvegijos – Egipto mačo. Lietuviai mėgsta pergales, mėgsta būti geriausiais, tik nelabai mėgsta prisidėti prie to gerumo kūrimo ir vystymo. Gaila.

gruodžio 12, 2011

Debiutas Eurolygoje

Seniai norėjau parašyti ką nors apie krepšinį. Krepšinis vienu mano gyvenimo etapų buvo ypatingai svarbus. Toks, kad apėmė pusę visos esmės. Galėčiau parašyti ištisus memuarus apie tai, koks apsišvietęs fanas buvau (ypač kai man buvo kokie 10 metų). Būdamas gal kokių 12 metų sudariau Europos klubinių komandų reitingą į kurį buvo įtraukta ir su specialiais skaičiavimais sureitinguota ~600 komandų.

Bet apie tai, matyt, papasakosiu kitą kartą (gal net pavyks atrasti reitingų sąsiuvinį). Šį kart apie naujesnius laikus, apie šį trečiadienį įvykusią pirmąją kelionę į Kauną, į Eurolygos rungtynes.

Spontaniškas sumanymas buvo vykdomas su tokiu pačiu spontaniškumo užtaisu. Paskutinę akimirką nusipirkę bilietus, susiplanavome kelionę į Kauną. Kolegas įspėjau, kad turime elgtis kaip tikri fanai. Ypač dėl to, kad apie komandos pasiekimus teko girdėti tik iš žiniasklaidos pateikiamų skaičių. Jokiais kitais būdais, įskaitant TV transliacijas, su komanda susipažinę nebuvome.

read more »