Archive for ‘Video’

lapkričio 14, 2013

Snobas kinui

Individualus ir hyperkūrybiškas žmogus ypatingai dažnai susiduria su savarankiško pasirinkimo problema. Ypač kai kalba pakrypsta apie kūrybos procese gimusio produkto vartojimą. Čia kaip prie ruso: vartoti nori, o nežinai kur gauti. Nežinai ir ar pakankamai kūrybišką produktą suradai (red. šį sakinį galite surepuoti).

Seniai pastebėta, kad krypsta ne tik kalba, ar stuburas, bet ir atspirties taškas nuo kurio daromi pasirinkimai. Ką žiūrėti apskritai, ką žiūrėti kai baigiasi kitaasmeninės rekomendacijos arba jos kelia ad hominem įtarimų. Kurią linkmę pasirinkti kai IMDB geriausia vertinami filmai jau peržiūrėti arba masinis pasirinkimas ir vertinimas nevertinami palankiai.

Tuomet ieškomos analogijos, logikos, pasitikima (remiantis savo skoniu) įvairiomis, vargiai pažįstamų žmonių sudarytomis, rinktinėmis (kurios tą skonį ir formavo). Rinktinių, nors pats pavadinimas žada gan neblogą rezultatą, būna įvairių, tačiau ir joms ne visada pavyksta pasiekti užsibrėžtus tikslus. Puikus pavyzdys yra Lietuvos futbolo rinktinė. Trūksta energijos, trūksta noro laimėti, noro triuškinti varžovus, gero stadiono, fanų, motyvacijos. Tik tiek. Ir jeigu visą rinktinę į pasivaikščiojimą su savimi pasikviestų Rytis Zemkauskas, jų mėgstamiausių filmų sąrašas nustebintų ne vieną ir ne du, ir ne tris, ir ne keturis, ir ne penkis… Pats Zemkauskas savo sąrašą slepia, nors filmus iš jo rodo iki šiol. Ir nors dabar retas kuris įsijungia televizorių ieškodamas gero filmo, bet dažnas kuris paieškos sistemose lemena „snobo kinas sąrašas“ ir mažai ką randa.

Rytis Zemkauskas vs  Daniel Tysdal (aut. Goda Barbora Gutautaitė)

Nuo šiandien rasite šiek tiek daugiau.

Ps. Entuziastingai nusiteikę Lietuvos Respublikos piliečiai gali nesunkiai užpildyti visą sąrašą. Jeigu nežinot kaip – kreipkitės, pasufleruosiu.

Ps2. Tebūna šis sąrašas it įrodymas, kad internete visko yra. O kino skonį ugdykite patys, nes neugdomas vaikas kaip taisyklė užauga fragmentiškas, linkęs į nusikalstamą veiklą ir nieko doro kitiems neduodantis. Būtinai duokite kitiems ką nors doro.

2002-03-14, 22:20 \“Sidro namų taisyklės\“

Trumpai apie filmą :

(The Cider House Rules). JAV drama, 1999 m. Rež.: Lasse Hallstrom. Vaid.: Tobey Maguire, Charlize Theron, Michael Caine Puiki istorija apie našlaitį Homerį, užaugusį našlaičių namuose. Jis buvo našlaičių namų direktoriaus gydytojo Larčo numylėtiniu, kuris visas savo medicinines žinias perdavė Homeriui. Bet vaikinui norėtųsi ištrūkti iš uždarų vaikų namų sienų. Į našlaičių prieglaudą atvyksta Valis ir jo nėščia draugė Kendi, kuriai daktaras Larčas nelegaliai padaro abortą. Homeris nusprendžia išvykti pas juos ir įsidarbinti jų paslaptingoje obuolių fermoje. Prasidėjus karui, namuose lieka tik Homeris ir nuostabioji Kendi…Kokias gyvenimo ir meilės paslaptis sužinos Homeris Sidro namuose? Kokį likimą jam suplanavo gudrusis daktaras Larčas? 2 \“OSKARAI\“ – geriausias antraplanis aktorius – Michael Caine, geriausias scenarijus – John Irving.

2002-03-21, 22:20 \“Kas graužia Gilbertą Greipą\“

Trumpai apie filmą :

(What’s Eating Gilbert Grape). JAV drama, 1993 m. Rež.: Lasse Hallstrom. Vaid.: Johnny Depp, Leonardo DiCaprio, Juliette Lewis Džilbertas Greipas gyvena Endoroje – mieste, kur nieko nevyksta. Jis dirba maisto prekių parduotuvėje ir prižiūri protiškai atsilikusį brolį. Iki šiol jo gyvenimas tekėjo įprasta vaga. Tačiau vieną dieną į miestelį užsuka Beki. Džilbertas įsimyli merginą. Akimirka, jam atrodo, kad jo gyvenimas pasikeis, bet vėliau supranta, kad jis visai neturi laiko asmeniniam gyvenimui… Filmas nominuotas Oskarui, Auksiniam gaubliui

2002-03-28, 22:20 \“Šlovė\“

Trumpai apie filmą :

read more »

rugsėjo 18, 2012

108 geriausi pasaulio filmai

Reikėtų patikslinti antraštę: 108 geriausi pasaulio filmai (subjektyvumo Everestas), kurių nesu matęs (ir, matyt, daugumos iš jų nepamatysiu). Tiksliausia antraštė būtų tokia: “108 filmų pavadinimai, kuriuos pasibraukiau skaitydamas D. Parkinsono “Kino istoriją“. Tokia antraštė taip pat reikalauja patikslinimo: 108 geriausi pasaulio filmai (sukurti iki 1995 metų, juos savo knygoje aprašė Parkinsonas ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių įtraukti į šį sąrašą), kuriuos pasibraukiau (aš, straipsnio autorius, nieko neverčiamas ir būdamas blaivaus proto) skaitydamas (kartais vartydamas, ar greit skaitydamas, bet dažniausia skaitydamas normaliai) D. Parkinsono “Kino istoriją“ (šią knygą: http://www.scribd.com/doc/52127510/History-of-Film-David-Parkinson). Toks paaiškinimo paaiškinimas reikalauja platesnio paaiškinimo. Bet apie viską nuo pradžių.

read more »

birželio 11, 2012

Kas liepą kelias sudulka tavo krašte

Ar kada susimąstėt koks antropologiškai turtingas yra V. Bagdono vaizdo klipas “Laiškas motinai“? Jaunesnė skaitytojų karta galvoja – WTF?. Pagūglina ir galvoja – WTF?. Vyresnė skaitytojų karta galvoja. Galvoja. Pagūglina ir sako: – Aaaaa. TAS laiškas motinai. Tie 8 pragrojimai per kiekvieną sveikinimų koncertą vaikystėje. Dar vyresnė karta spaudžia ašarą.  Radikaliai vyresnė karta šiuo metu meldžiasi kokio nors tipo šventovėj (bažnyčioj- oj dievuli, darže- oj kopūste, maximoj- oj duonele, poliklinikoj- oj daktarėli ir etc.).

Būtent jiems ir pateikiama vizualinių klipo elementų analizė. Verbalinė t.y. dainuojamoji kūrinio dalis ir jos reikšmių tyrimai paliekami ateities kartoms.

Taigi,

1989 metai. Klipo pradžioje (laiko perspektyva) ir apačioje (erdvės perspektyva) metai užrašomi arabiškais skaitmenimis. Tai pakankamai perteklinė informacija, metų rašyti nereikia, jie tiesiog akivaizdžiai dvelkia iš ekrano. Visų pirmą VHS kokybe. Modernioji technologija užšaldžiusi daugelio mūsų vaikystės atsiminimus ir daugelį jų nedėkingai paskandinusi savo juostelių, blyškių spalvų ir mėlyno fono jūroje.

Tolumoje, dulkėtu žvyrkeliu lekia Lada Samara. Automobilio spalva gudriai primena žvyro spalvą. Kada reikia LADA išnyksta dulkių debesyje, tačiau nepastebėti šio šedevro neįmanoma. Ypač tais laikais.

Automašina nuožmiai juda link vienkiemio trobos. Vėliau paaiškės, kad vienkiemis yra labiau trikiemis, tačiau duotuoju momentu tai vienkiemis. Lada Samara konotuoja pralobusį sūnų. Juk Lada Samara tai jau beveik importinė mašina. Netgi šios automašinos turėjimas labiau reiškia, kad importinej pinigų yra, bet importinės mašinos nėra kur nusipirkti.

Automašina įrieda į kiemą. Prisiparkuoja per vidurį tarp namo ir tvarto. Vairuotojas lengvu rankos mostu jungia pirmą bėgį (kad automašina nenuriedėtų) ir pakibęs ant vairo uždainuoja. Lietuviam būdingas nestaigus automašinos atlaisvinimas, ypač tuo metu, kai automašina vaidino itin reikšmingą vaidmenį formuojant savo įvaizdį ir reflektuojant savo pajamas (kai kurie individai yra užstrigę laikę ir savo asmenį vis dar reflektuoja per turimą automašiną). Vairuotojas noriai praleidžia kelias minutes viduje ir pasimėgauja komfortišku sėdėjimu ant bambukinio sėdynės apsaugos tinklelio. Neskubėjimas išlipti taip pat gali būti susijęs su dainuojančio vyro dairymusi ir ne be pagrindo kilusiais įtarimais, kad mamos nėra namie.

Tuo metu operatorius peizažuoja vietovę, rodydamas kiekvienam lietuviui iki skausmo pažįstamus objektus. Tai: 1. saulė (praktiškai kiekvienas ją yra matęs savo kieme);  2. medžių viršūnės (panašiai, kaip ir saulė); 3. namas (kelionės tikslas); 3. namas pro obelis. Fone dar žali, tačiau jau akivaizdžiai nokstantys obuoliai (pirmieji laiką nurodantys elementai).

Tačiau niekas taip gerai nenusako metų laiko Lietuvoje kaip baltos vyro kelnės. Atsakymas akivaizdus – vasara. Baltos kelnės, į kelnes sukištą maikelė ir basutės – tipinis lietuvio vasaros įvaizdis.

read more »

kovo 2, 2012

Šeršėliafam

Vakar, o kai kuriuose informacijos sklaidos kanaluose ir anksčiau, buvo gausiai pristatomas festivalis Šeršėliafam. Moterų filmų festivalis pasipuošė ir savo vaizdu, ir garsu, ir kvapu, ir interjeru ir ir…

Komunikuojant festivalio idėją kai kuriose žinutėse užsiminta, jog stengiamasi paneigti po padu pasislėpusios ir kotletus gaminančios moters stereotipus. Matyt, mano šiltnamio durys užsikirto, nes, iš aplinkos stebėjimų teigčiau, kad tokiai auditorijai į kurią taiko festivalio organizatoriai seniausia nebegalioja minėtieji stereotipai. O gal čia tik man taip nepasisekė, kad aplinkui tik išsilavinusios, protingos, žavios, gražios, savo vertę žinančios, stiprios…etc.

Būnant festivalio atidaryme, kuris buvo tikrai gan žavus, kilo mintis. Ne, ta mintis kilo daug anksčiau. Reikia vyrų kolaboracijos kuriant alternatyvų vyrų filmų festivalį. Festivalio programą galėtų sudaryti įvairūs dokumentiniai filmai, svarbiausių sporto varžybų archyviniai kadrai (kaip galima žiūrėti senas varžybas trečią kartą, paklaustų dama) ir kito plauko vyr- įdomybės.

O kol kas žiūrim tai ką siūlo. Šeršėliafam programa tikrai neblogai suguldyta. Papildomų teigiamų emocijų suteikia ir tai, kad teko prikišti vieno piršto nagą prie šio festivalio. Gaminau teaser`į:

Ole!

vasario 29, 2012

Kaip jie žaidė revoliuciją

Pagaliau galų gale galiausia pavyko gauti bilietus į kino teatre Pasaka rodytą filmą “Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (man atrodo filmą dar rodo Skalvija, gal dar kažkas).

Patriotiškai nusiteikę tautiečiai apsėdo kino teatrus ir gal du mėnesius bergždi bandymai pasibaigdavo informacijos apie perpildytą kino salę gavimu. Šį kartą žmogui, mačiusiam filmą “Kažkas atsitiko“ gal kokius 23 kartus, pasisekė – gavau praktiškai paskutinį bilietą. Kažkaip tikėjausi filmo apie visą Roko maršą, bet gavosi tik apie Antį. Na….Antis yra gerai, o kalnas autentiškos video medžiagos yra dar geriau. Kolega paantrino, kad visa Roko maršo medžiaga buvo pražudyta sovietų, tad viskas ką matėm buvo kadrai iš asmeninių archyvų.

…kiek auksinės video medžiagos dūla tautiečių sekcijose, palėpėse, rūsiuose…ech…

Iš nematytų kadrų ypač įdomu buvo matyt kelis mėgėjiškus kadrus iš garsiojo priekatedrinio “bananų baliaus“…ir iš Anties pasirodymo laidoje “ringas“. Nepaisant didelio chaotiškumo, filmas sulipdytas gan neblogai, taip labai moteriškai. Buvo vietų, kurios privertė išspausti patriotinę ašarą. Nudžiugino ir žiūrovų salėje reakcija, ypač kuomet tėvai kantriai aiškino kiekvieną kadrą šalia sėdintiems savo pypliams. Pagalvojome, kad galėtų Lietuvos televizija pasimokyti iš Rusijos kanalų, kurie prikepa panašių filmų visomis progomis ir apie visus. Tokių visai patrauklių. Matyt, lietuviai silpni propagandistai.

sausio 19, 2012

Laida “Šantažas“

Aną dieną spoksojau Monty Python. Čia toks naujas pietų meto leidimo būdas, kai gyvenamoji vieta beveik sutampa su darbo vieta ir pietų metą leidžiu namie.

Gūdžiais 1970 metais filmuotoje serijoje pristatytas laidos “Šantažas“ formatas.:

Pamaniau, puikus formatas ir puiki laida lietuviškiems TV kanalams ir šiandieninėms televizijų realijoms. Įsivaizduokite: laidos dalyvis gauna tam tikrą sumą pinigų, kurią bando išsaugoti (ar bent jau išsaugoti kuo didesnę sumą). Laidos vedėjas turi kalną informacijos apie dalyvį ir bando jį šantažuoti. Pvz. 5000 litų arba aš pasakau ar tu buvai ištikimas savo žmonai ar ne. Aišku salėje sėdi žmona ir viską stebi. Kiek dramos, kiek įtampos, pinigai, meilė, drama ir ŠANTAŽAS!

sausio 18, 2012

Geriausios gyvai matytos sporto varžybos

Ir tai sakiau ne tik aš, taip sakė daug kas. Aš kalbu apie sekmadienį Siemens arenoje vykusias 2013 m. pasaulio vyrų rankinio čempionato atrankos rungtynes tarp Lietuvos ir Šveicarijos rinktinių. Vilčių buvo daug, noro daug, sėkmės taip pat. Nors reitingai rodė, kad Šveicarai yra nepalankus varžovas, o 4 rungtynės per pusantros savaitės yra milžiniškas krūvis net ir profesionalams, nors teisėjai vos visko nesugadino…tačiau viskas gerai kas gerai baigiasi.

Paskutinės dvi rungtynių minutės (atspindimas tas laiko momentas, kuomet nuo įtampos vos neišprotėjau):

Maždaug taip atrodė paskutinės sekundės sėdint salėje (labai gerai išreikšta bendra žiūrovų nuotaika):

Po varžybų staiga rankinis vėl tapo dienotvarkės dalimi žiniasklaidoje. Delfi.lt nuolatos dėjo atnaujinimus, interviu, komentarus, o 15min.lt net gi įgrūdo įdomų 7 metrų baudinį iš Norvegijos – Egipto mačo. Lietuviai mėgsta pergales, mėgsta būti geriausiais, tik nelabai mėgsta prisidėti prie to gerumo kūrimo ir vystymo. Gaila.

gruodžio 28, 2011

Menininko manifestas

gruodžio 24, 2011

Gražių švenčių!

Linkiu visiems didelių tikslų ir pakankamai didelio noro ir drąsos visus tuos tikslus pasiekti. Čia, aišku, šitas palinkėjimas labiau man pačiam skirtas, bet juo pasinaudoti gali ir visi kiti 🙂 Šia proga skiriu tris kūrinius.

1. Kalėdiškas sveikinimas iš Vilniaus tiems, kas yra išvykęs ir tiems,kurie galbūt niekada nėra buvę Vilniuje. (ps. romantikos šydas nukristų, jeigu sužinotumėt, kad iš tiesų tai čia buvo naujai įsigyto objektyvo testavimas???)

read more »