sausio 20, 2014

Ar išsivalei dantis prieš miegą?

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nematomu rašalu apibrėžtą arba visai nerašytą taisyklę, kiekvienas LR pilietis turi teisę, kartą per tris mėnesius, eit miegot neišsivalęs dantų.

Dantyswhat, what, what? – paklausė stomatologė.

Reklama
gruodžio 24, 2013

Kalvarijų (turgaus) (pirkimo) kryžiaus keliai

Vilnius turi savo Kalvarijos arba Golgotos kalną (vardas kalno ant kurio buvo nukryžiuotas legendinis Jėzus Kristus). Tas pats Vilnius turi Kalvarijų turgų, kuriame kartais jautiesi kaip jaučiasi keliais kryžiaus kelią einanti aštuoniasdešimtmetė. Arba nesijauti, nes nė nenutuoki kaip ji jaučiasi. Visaip būna.

Visaip būna ir kai turguj (kam? naudininkas) suteiki mistifikuotą galią parduoti tai, ko nerandi kituose prekybos taškuose. Turgaus reikšmės nykimas lyg ir sufleruotų, kad praktiškai viską gali įsigyti kituose prekybos taškuose, tad pirmą sakinį reiktų patikslinti: „kai nerandi už tokią kainą, kurią norėtum mokėti“…

Visgi į kainą dažnai pamirštame įskaičiuoti ir daugiau dedamųjų nei vien tik banaliąją skaičiaus išraišką ant žalio, gelsvo ar balto rombo formos lipduko. O kur dar visa eilė veiksmų bei poveiksmių, žingsnių bei tiptopų, kuriais nukeliauji iki galutinio sandorio sudarymo.

Praeitą sekmadienį, dėdamas žingsnį po žingsnio, keliavau pirkti pakaitalo susidėvėjusiam Iphone pakrovėjo laidui. Beveik 70 litų už laido gabalą (oficialiuose šaltiniuose), kuris tarnaus max 2 metus atrodė nepriimtina kaina, tad rinkausi turgaus alternatyvą. Alternatyvų buvo ir daugiau, o ir pačią kelionę bei veiksmų seką galima būtų suskirstyti į dvi pagrindines ir vieną šalutinę temą. Pagrindinės: a. prekeivio pasirinkimas ir b. sandorio legitimumo bei prekių kokybės išskirtinumo argumentacija. Šalutinė:  c. vinilinių plokštelių įsigijimas.

 show_foto Skaityti toliau

gruodžio 9, 2013

Susireikšminimas

Būna: einu ir pradeda skambėti telefonas. O gal tiktai vibruoti, mat iš kišenės garso negirdėt. Tiesa kiekvieną kartą ta pati, o dar tiksliau kitokia nei manyta. Niekas man ten neskambina…

lapkričio 14, 2013

Snobas kinui

Individualus ir hyperkūrybiškas žmogus ypatingai dažnai susiduria su savarankiško pasirinkimo problema. Ypač kai kalba pakrypsta apie kūrybos procese gimusio produkto vartojimą. Čia kaip prie ruso: vartoti nori, o nežinai kur gauti. Nežinai ir ar pakankamai kūrybišką produktą suradai (red. šį sakinį galite surepuoti).

Seniai pastebėta, kad krypsta ne tik kalba, ar stuburas, bet ir atspirties taškas nuo kurio daromi pasirinkimai. Ką žiūrėti apskritai, ką žiūrėti kai baigiasi kitaasmeninės rekomendacijos arba jos kelia ad hominem įtarimų. Kurią linkmę pasirinkti kai IMDB geriausia vertinami filmai jau peržiūrėti arba masinis pasirinkimas ir vertinimas nevertinami palankiai.

Tuomet ieškomos analogijos, logikos, pasitikima (remiantis savo skoniu) įvairiomis, vargiai pažįstamų žmonių sudarytomis, rinktinėmis (kurios tą skonį ir formavo). Rinktinių, nors pats pavadinimas žada gan neblogą rezultatą, būna įvairių, tačiau ir joms ne visada pavyksta pasiekti užsibrėžtus tikslus. Puikus pavyzdys yra Lietuvos futbolo rinktinė. Trūksta energijos, trūksta noro laimėti, noro triuškinti varžovus, gero stadiono, fanų, motyvacijos. Tik tiek. Ir jeigu visą rinktinę į pasivaikščiojimą su savimi pasikviestų Rytis Zemkauskas, jų mėgstamiausių filmų sąrašas nustebintų ne vieną ir ne du, ir ne tris, ir ne keturis, ir ne penkis… Pats Zemkauskas savo sąrašą slepia, nors filmus iš jo rodo iki šiol. Ir nors dabar retas kuris įsijungia televizorių ieškodamas gero filmo, bet dažnas kuris paieškos sistemose lemena „snobo kinas sąrašas“ ir mažai ką randa.

Rytis Zemkauskas vs  Daniel Tysdal (aut. Goda Barbora Gutautaitė)

Nuo šiandien rasite šiek tiek daugiau.

Ps. Entuziastingai nusiteikę Lietuvos Respublikos piliečiai gali nesunkiai užpildyti visą sąrašą. Jeigu nežinot kaip – kreipkitės, pasufleruosiu.

Ps2. Tebūna šis sąrašas it įrodymas, kad internete visko yra. O kino skonį ugdykite patys, nes neugdomas vaikas kaip taisyklė užauga fragmentiškas, linkęs į nusikalstamą veiklą ir nieko doro kitiems neduodantis. Būtinai duokite kitiems ką nors doro.

2002-03-14, 22:20 \“Sidro namų taisyklės\“

Trumpai apie filmą :

(The Cider House Rules). JAV drama, 1999 m. Rež.: Lasse Hallstrom. Vaid.: Tobey Maguire, Charlize Theron, Michael Caine Puiki istorija apie našlaitį Homerį, užaugusį našlaičių namuose. Jis buvo našlaičių namų direktoriaus gydytojo Larčo numylėtiniu, kuris visas savo medicinines žinias perdavė Homeriui. Bet vaikinui norėtųsi ištrūkti iš uždarų vaikų namų sienų. Į našlaičių prieglaudą atvyksta Valis ir jo nėščia draugė Kendi, kuriai daktaras Larčas nelegaliai padaro abortą. Homeris nusprendžia išvykti pas juos ir įsidarbinti jų paslaptingoje obuolių fermoje. Prasidėjus karui, namuose lieka tik Homeris ir nuostabioji Kendi…Kokias gyvenimo ir meilės paslaptis sužinos Homeris Sidro namuose? Kokį likimą jam suplanavo gudrusis daktaras Larčas? 2 \“OSKARAI\“ – geriausias antraplanis aktorius – Michael Caine, geriausias scenarijus – John Irving.

2002-03-21, 22:20 \“Kas graužia Gilbertą Greipą\“

Trumpai apie filmą :

(What’s Eating Gilbert Grape). JAV drama, 1993 m. Rež.: Lasse Hallstrom. Vaid.: Johnny Depp, Leonardo DiCaprio, Juliette Lewis Džilbertas Greipas gyvena Endoroje – mieste, kur nieko nevyksta. Jis dirba maisto prekių parduotuvėje ir prižiūri protiškai atsilikusį brolį. Iki šiol jo gyvenimas tekėjo įprasta vaga. Tačiau vieną dieną į miestelį užsuka Beki. Džilbertas įsimyli merginą. Akimirka, jam atrodo, kad jo gyvenimas pasikeis, bet vėliau supranta, kad jis visai neturi laiko asmeniniam gyvenimui… Filmas nominuotas Oskarui, Auksiniam gaubliui

2002-03-28, 22:20 \“Šlovė\“

Trumpai apie filmą :

Skaityti toliau

rugsėjo 23, 2013

Lietus neišgąsdino šio įrašo autoriaus

Kai kurie dalykai, detalės, frazės, dainos, taip gudriai užskvotina gabalėlį smegenų, kad nepageidaujamą gyventoją prisimeni tada, kai jis pats apie save primena. “Lietus Lietuvoj, lietuuuus Lietuvoj” niūniavau šį rytą duše ir puft (kopiraitas Lavrinovič) lietus tikrai Lietuvoj! Neveltui Lietuvos Parameteorologijos tarnyba šarvuoto raitelio ietį pakeitė skėčiu – ruduo šlapiais batų priekiais ir aplyta kaire ranka (nes dešinė neša skėtį) tvirtu žingsniu žengė į kiemą. Belieka tik nustoti gailėti taip netikėtai pasibaigusios vasaros ir neišsigąsti lietaus, kurio, kol kas, neišsigąsti sugebėjo tik Lietuvos futbolininkai:

 

Visi kiti, dažniausia, lietaus išsigąsta. Kaip antai: Skaityti toliau

rugsėjo 16, 2013

Kaimyno komunisto santykis su politika ir religija

Vienas vaisingiausių minčių produkavimo procesų yra žolės pjovimas. Nebent tai yra tavo profesija, iš kurios valgai (skystą) duoną, tuomet pirmasis teiginys iškart tampa stipriai abejotinu. Bet kokiu atveju tai ne mano profesija, tad gimtinėje aplankius namus, kur plyti devynios marios žolinių augalų (daugiausia dobilų, tad jokių misinterpretacijų, jaunasis narkolegalizuotojau), kuriuos kartas nuo karto tenka (pa)pjauti. Tai mažiausia pustrečios valandos meditacijos ir besikartojančių fizinių veiksmų popuri.

Kiekvienas bent tris kart per metus pjaunantis žolę dvikojis individas žino, kad geriausia pjauti mažėjančio kvadrato principu (beveik taip pat, kaip atrodo TSPMI logotipas/ meandra). Tokios taktikos pasirinkimo proga į ausis pasikroviau vieną TSPMI profesoriaus audio-paskaitą ir ieškodamas atsakymo kaip prieiti prie neprieinamo krūmo gilinausi į religijos bei politikos santykį. Įveikdamas metrą po metro ir perkrimtęs žodį po žodžio supratau koks laimingas XXI a. pilietis esu, mat būtų kiti laikai, kaip sakė vienas draugas, ramiai gyventi nuomodamas būstą iš protestantų, o tarnybą eidamas pas jėzuitus tikrai negalėčiau…

Galiausia paskaita ėjo į pabaigą, pjaunamos žolės plotai – ne. Pasibaigus paskaitai (per lengvą prievartą) teko klausytis kuklaus telefono grojaraščio, tarp dainų buvo ir iš proto varanti žadintuvo melodija bei netikėtas Sattos guilty pleasure atradimas.

Įdomus sutapimas, pastaroji daina užgrojo žengiant iš po obels ir išnyrant fasadinėje kiemo pusėje, kur pašto dėžutės turinį tikrino kaimynas.  Apvalutį žilą dėdę dėl jo priešpensiniu laikotarpiu eitos tarnybos iki šiol visi vadina komunistu.  Gal dėl to, o gal dėl to fakto, kad į bendruomenę jis įsijungė vienas paskutinių, vietiniai su komunistu bendrauja labai mažai. Beveik tiek pat, kiek su prieš tai buvusiais namo šeimininkais – staiga pralobusiais dešimto dešimtmečio pradžios Lietuvos naujaisiais biznesmenais/menedžeriais. Iš tų laikų pamenu tik daug prabangių mašinų, pusnuogių merginų,  vaikišką gandą apie baseiną rūsyje (kuriame, anot amžininkų, įsigijęs namą, komunistas pradėjo laikyti pjuvenas), amžinus vakarėlius su būtent tokia muzika kokia sklido iš mano ausinuko.

Keista nostalgija, tokia ne iki galo tikra, nes vaikystėje viskas tiek pat tikra kiek leidi sau prisigalvoti. O prisigalvoti sau leidi.

rugsėjo 11, 2013

Nelaimingą atsitikimą vainikavo laimingas sutapimas

Aną dieną (nors beveik visus tokio tipo įrašus pradedu laiką nusakančiu terminu “šiandien”, tačiau dienos šviesą įrašas išvysta begėdiškai nustumdamas minėtąjį “šiandien” į vakar, užvakar, užužvakar ar kitą užmarštį, kol galų gale laiką nusako nekonkretybės karalaitė “ana diena”) mane netikėtai pasiekė pagalbos šauksmas/prašymas, o gal net šioks toks paliepimas. Trumpai tariant sugedo automobilis, kurį aš, išgirdęs pagalbos šauksmą/prašymą/paliepimą, puoliau gelbėti. Gal ne tai kad herojiškai puoliau…hm…

Viskas buvo maždaug taip: skambutis buvo ramus, o kviečiantysis užtikrintai žinojo, kad atvyksiu, kad net ir labai nenorėdamas ir visaip vangiai judėdamas nuslinkau iki automobilio tam, kad bandyčiau išgelbėti kitą. Vydkamas susivokiau (ką ten vykdamas, iškart išgirdęs pagalbos prašymą telefone),  kad geriausia ką galiu padaryti atvykęs į įvykio vietą (su visomis savo automechanikos žiniomis) tai užgesti ir nebeužsivesti lygiai taip pat, kaip ir šauksmininkų automobilis…va.

asociatyvinė nuotrauka

asociatyvinė nuotrauka, nes nuotraukoje daug automobilių

rugpjūčio 5, 2013

Bulgakovas, Meistras ir Margarita

Žydra jūra neišvengiamai pajuosta ir nebūtina čia Exxon Valdez su penkiasdešimt ketvirta pagal dydį skyle tanklaivio korpuse, priliejusia naftos tiek, kiek Mažeikių naftininkai giriasi galintys perdirbti per parą. Žydra jūra pajuosta kai naktis pasiglemžia jos spalvą, poilsiautojus pasiglemžia į vyno raudonį spalvą pakeitęs vanduo, tiekiamas nebe pliažuose, o kavinėse, baruose, namų užstalėse bei jaunatviškose užkrūmėse. Pajuodusios jūros fone iš pajuodusios Kindle skaityklės juodomis technologijomis nusavinta klasikinė knyga skaitosi ir susiskaito tikrai klasiškai. Ir rekordiškai greitai. Užvertus ar tiksliau išjungus knygą užlieja malonus jausmas, o gal net autošnabždesys „tai buvo vienas geresnių skaitytų skaitinių“. Ir, galima gan drąsiai teigti, vienas keisčiausiai rinkusių citatas. Bet šiuo atveju dėl visko kaltos atnaujintos pramoginės technologijos ir niekas kitas. Na, nebent faktas, kad Exxon Valdez užlopytas ir jūras juodinti grasina iki šiol. O gal jau ir nebe…  Nebe.

  • Vienišas prikimęs Ivano riksmas gerų rezultatų nedavė. Kažkokios dvi mergužėlės šastelėjo į šalį, ir jis išgirdo žodį “girtas”.
  • Abrikosų gėrimas suputojo geltona puta, ir oras pakvipo kirpykla.
  • Nei konduktorės, nei keleivių neglumino pats svarbiausias dalykas: ne tai, kad katinas kariasi į tramvajų – čia dar būtų buvę pusė bėdos, – o tai, kad jis ruošiasi mokėti. Skaityti toliau
liepos 24, 2013

Nulis ONG, visa Sicilija ir tobulas magnifico

Prieš skrydį nesi tikras tik dėl paskutinės teksto pavadinimo dedamosios. Po skrydžio nesi tikras ar jau norėjai viską apibendrinti ir išguldyt į vientisą tekstą. Nenorėjau, tad palieku pieštuku aštuonias vizito Sicilijoje dienas tepliotas mintis apie viską kas tuo metu atrodė svarbu beveik neredaguotas.

“Vis dar Kaunas. Rajonas tai tikrai. Stiurdai daug sau leidžia. Turbūt natural, tokia tad jau ta skrydžio kryptis. Lietuviai į atostogas vežasi tiek vaikų, kiek statistiniai emigrantai skraidinasi į UK cigarečių blokų. Ir kitaip nei ką tik minėtieji, aprašomieji turistiškai ir itin merkantiliai nusiteikę keleiviai atostogoms išmainytus eurus maino čia pat, virš Lenkijos –perka ir hot dog ir kavos ir ko tik nori arba nenori, bet vaikai nori.”

“Italijoje kainodara nepaprastai paprasta – 4.73 arba turi lygiai, per mažai netinka, per daug grąžos nesitikėk. Kaip ir dušai už eurą ar staliukas už penkis. Akivaizdu, kad tuos papildomus centus plėšia neturtėliai, karma jiems už tai sėkmės neneša, akivaizdu dar kartą. Netgi trečio negaila – akivaizdu.”

“Kai būtų naudinga (mums), tai 15 min nevėluoja, o kai lauki 30 min prieš, tada neatvažiuoja laiku ir dar vėluoja papildomai 10 min. Pats kaltas.”

“Tikslas pasiektas. Šventoji, t.y. San Vito lo Capo, mėlynos paplūdimio vėliavos ir Allesandro iš Airbnb apartamentai su washing machine in the kitchen priešaky.”

„Tos poilsio dienos vienodėja kaip ir kasdieniai plius 35 celsijaus. It baseinas jūros vanduo bei ritualas gulėti–mirkti susijungia į vieną ilgą puikią atostoGOS dieną ir tik žaismingi pokštai paįvairina tokią itin ilgai lauktą smegenų nugesinimo ir atsiribojimo nuo pasaulio oazę. Vienas paįvairinimų iš antro aukšto kritęs vaikas (ant prabangių marmurinių grindų). O tada jau 118 meta ragelį, nes kalba tik itališkai. Ir bėgi, bėgi nežinia kur, kaip kad bėgtų Prancūzas Širvintose 4.50 ryte, nors atrodo, kad naktis.. Ieškai stebuklo ir stebuklas čia pat, už kampo su pilku pasatu. Stebuklo vardas, hm…. Stebuklo tautybė – italas. Stebuklas, nes tas italas kalba angliškai (mat gyveno JAV) ir turi draugelį, kuris kalba vokiškai ir turi mašiną. Sėkmė nesėkmės akivaizdoje.“

„Dienos varia pasimiršta ir grįžtama į narciziškai nusitekusių vyrų ir gražuolių arba norinčių būti gražuolėmis pilną pliažą.“

 Sicilija

Skaityti toliau

birželio 30, 2013

Savas ir svetimas Laimonas Briedis

Vilniomanija apspito Vilnių. Maždaug taip:

Nors pirkinių krepšyje buvo atsidūrę dvi knygos apie Vilnių, tačiau perskaičius jas abi, pirmosios ne tai kad nesinori lyginti su šia, net nesinori jos įvardinti. Apie citatų braukimą, nusirašymą ir paviešinimą net kalbos nėra. Summa summarum identiška kaina negarantavo identiškos rašliavos lygio. Taip visi medalių komplektai iškeliavo į Laimono namus. Jaučiau, kad noriu  braukti visa knygą nenutrūkstančia viena ilga juosta, bet pagailo pieštuko. Rinkausi daug atsakingiau. Galop kai kurios citatos jau dabar atrodo pakankamai neaiškios, reikalaujančios platesnio konteksto, bet tradicija yra tradicija ir jos reikia laikytis. Užvertus paskutinį lapą, be didesnių komentarų, citatų kratinys iš nuostabiai puikios (čia nevertinimas, čia šiaip, sakinio užpildymas dėl vizualinės eilučių darnos) Briedžio knygos:

Jeruzalė, kaip rojaus apraiška, įprasmina savanaudišką piligrimo kelionės tikslą – asmeninių nuodėmių atpirkimą. (10 psl.)

Jie jau niekada nesužinos, kad Vilnius – dvasingumo ir intuicijos matas, žavinga, o kartu ir pražūtinga pasala nepašvęstiesiems. (13 psl.)

Lietuvos krikšto klausimą prancūzų dvaras paliko spręsti popiežiui, kurio širdyje vis dar ruseno meilus palankumas misionieriškam riterių įkarščiui. (22 psl.)

  Skaityti toliau