Posts tagged ‘baimė’

25 gegužės, 2010

Pirmoji pamatyta nuoga moteris ir pirmasis graffiti

Vakar vakare nežinaukodėl, bet prisiminiau vieną juokingiausių istorijų savo gyvenime. Apie tai kaip pirmą kartą pamačiau nuogą moterį. Na ne nuogą, o labiau gal pusnuogę ir turbūt tą moterį labiau tiktų vaidinti mergina. Veiksmas vyko seniai seniai, kai nebuvo daugelio dalykų, kurie yra dabar ir kurie atsiras ateityje. Ėjau savo gimto miesto parku link bibliotekos ir nusprendžiau patikrinti o kas gi gyvena po tiltu, kabančiu virš upės. Toks žygdarbis man atrodė nepaprastai svarbus ir didis – juk buvau vienas ir nepabūgau lįsti po tiltu. Double wow. Bet deja kelionė  truko neilgai, nes po tiltu buvo dar kažkas. Mergina. Ji sisiojo. Pabaigusi savo šlapiąjį darbą ji stojosi užsimauti kelnių ir pamatė kad aš ją matau. Deja, man, antros klasės mokiniui toks vaizdas pasirodė per baisus ir aš išsigandęs pabėgau. Turbūt namo.

Antra klasė mano gyvenime paliko dar vieną žymų įrašą. Būtent tais metais suraičiau savo pirmąjį (ir vienintelį) graffiti. Ėjau namo po pamokų. Iš tiesų ėjau namo po po pamokų, nes už kaži kokį menką nusižengimą buvau paliktas papildomai pasėdėti mokyklos suole. Taigi ėjau namo ir degiau iš pykčio. Tą pykti nusprendžiau išlieti ir paėmęs raudoną piešiantį akmenuką ant metalinio šiukšlių konteinerio parašiau „mokytoja boba“. Matyt tie žodžiai buvo prisodrinti ypatingai dideliu pykčio kiekiu, nes tas užrašas buvo gyvas dar bent 12,5 metų.

10 spalio, 2009

Masinės komunikacijos priemonių generuojamas išgąsčio efektas

Visi iš mūsų esame matę kokį nors labai baisų filmą po kurio buvo sunku užmigt, atsirado baimė tamsai ir pan. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės kuria televizijos laidas, filmus kuriuose vaizduojami pavojai, keisti padarai, kovotojai kurie įvairiais būdais stengiasi išgąsdinti ne tik varžovą ekrane, bet ir žiūrovą už ekrano. Nors mes suprantame kad visa tai yra išgalvota ir joks monstras neišlįs iš ekrano, tačiau kiekvienas iš mūsų galėtume išvardinti bent kelis filmus, kuriuos prisiminus dar dabar per nugarą perbėga šiurpas.

Vadinamąjį „išgąsčio efektą“ teko tyrinėti vienai iš paskaitų universitete, taigi nusprendžiau įmesti straipsnio pristatymą ir čia. Nors Joanne Cantor straipsnis yra lengvai prieinamas, tačiau galbūt kažkam bus įdomu paskaityti laisvą vertimą, su lengvais pavyzdžiais apie tai kaip televizija, kinas mus gąsdina. Kaip ir minėjau ką tik, paminėsiu dar kartą, beveik visos mintys išsakytos šioje rašliavoje yra vertimas iš anglų kalbos ir jos priklauso profesorei Joanne Cantor, su jomis galite sutikti, galite jom prieštarauti, įdomi visų nuomonė. Kadangi tai buvo teksto pristatymas mano nuomonė bei autoriaus tekstas nėra atitinkamai išskirti (nėra nuorodų, citavimo ir pan.), tačiau tai ne mokslinis straipsnis tad leidžiu sau tokį akiplėšišką manevrą.

read more »

4 spalio, 2009

Vienas baisiausių filmų žmonijos istorijoje

Šio vos minutę trunkančio filmo kūrėjai žinojo jog jų filmas gali stipriai išgąsdinti publiką, todėl filmavime tyčia naudojo kiek kitokius rakursus bei kompoziciją, vien tik tam jog žiūrovai patirtų kuo mažiau streso. Tačiau šio filmo pristatymo metu, vos po kelių pirmų sekundžių salėje įsivyravo panika, žmonės pradėjo rėkti ir bėgti iš salės, drąsesni susigūžė galinėje kino teatro eilėje ir baigė žiūrėti šį, kaip tuo metu skelbė Vokietijos spauda “pilną panikos, teroro ir siaubo“  filmą. Tai 1895 metais kino išradėjų Brolių Liumjerų sukurtas filmas „L’Arrivée d’un train en gare de La Ciotat“, kitaip žinomas kaip “Traukinio atvykimas“.

Nors yra nuomonių jog tai vienas gražiausių mitų kino istorijoje, tačiau akivaizdu jog mitai visuomet turi realią kilmę. Juk kino nematę žmonės tikrai galėjo išsigąsti milžiniško, realaus dydžio traukinio, realiu greičiu judančio į žiūrovų pusę.